Tomas Žebrauskas
| Tomas Žebrauskas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1714 m. lapkričio 24 d. Žemaitija |
| Mirė | 1758 m. kovo 18 d. (43 metai) Vilnius |
| Veikla | Vilniaus universiteto profesorius, astronomas, matematikas, architektas |
| Išsilavinimas | Filosofijos ir laisvųjų mokslų daktaras (1752 m.) |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
 Vikiteka |
Tomas Žebrauskas |
Tomas Žebrauskas (1714 m. lapkričio 24 d. Žemaitijoje – 1758 m. kovo 18 d. Vilniuje)[1] – Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos astronomas, matematikas, architektas. Jėzuitas, filosofijos ir laisvųjų mokslų daktaras, 1752 m. Vilniaus universiteto astronomijos observatorijos įkūrėjas.[2][3] Tomo Žebrausko gimtoji kalba buvo lietuvių. Rašytiniuose šaltiniuose ir nekrologe jis vadinamas „lithuanus".[4]
Savo įkurtame fizikos kabinete atliko viešas demonstracijas, kurios buvo labai populiarios Vilniaus aukštuomenėje.[5]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tomas Žebrauskas gimė 1714 m. lapkričio 24 d. Žemaitijoje, tikslesnė gimimo vieta nėra žinoma. Mokėsi Naugarduko jėzuitų kolegijoje. 1732 m. įstojo į Jėzuitų ordiną. 1734-1735 m. mokytojavo Kauno kolegijoje. 1735–1738 m. Žebrauskas studijavo Vilniaus universitete filosofiją, 1740–1744 m. teologiją. 1743 m. Vilniaus katedroje įšventintas į kunigus.[1] 1750– 1752 m. Prahoje tobulinosi pas matematiką J. Steplingą.[1][2][6][4]
Nuo 1752 m. Vilniaus universiteto matematikos katedros vedėjas; 1753 m.– profesorius. T.Žebrauskas pirmasis atskyrė matematikos mokslą nuo filosofijos mokslų. Jo mokiniais buvo Martynas Počobutas, Kazimieras Naruševičius ir kt.[7][4]
.jpg)
1752 m. Tomas Žebrauskas suprojektavo Vilniaus astronomijos observatorijos pastatą.[3] 1753 m. įsteigė universiteto fizikos ir astronomijos kabinetus, vadovavo observatorijos statybai. 1753–1758 m. VU observatorijos direktorius. Vykdė astronominius stebėjimus (stebėjo Jupiterio palydovų okultacijas). Pagal Tomo Žebrausko projektą buvo pagaminta elektros mašina fizikos kabinetui. Paskaitas iliustruodavo eksperimentais.[1][6]
1756 m. Žebrauskas nustatė Vilniaus geografinę platumą. Lotynų kalba parašė aritmetikos ir geometrijos egzaminų programų, laiške Steplingui aprašė, kaip nustatė tikrąjį dangaus poliaus aukštį Vilniaus mieste.[1]
Tomas Žebrauskas pasižymėjo ir kaip architektas. Vilniuje jis suprojektavo ne tik puošnų Vilniaus observatorijos fasadą, bet rekonstravo ir Šv. Ignoto bažnyčią, dalyvavo kuriant Šv. Kazimiero bažnyčios altorius, padėjo remontuoti Šv. Jonų bažnyčią, projektavo Kražių bažnyčią.[6]
Palikimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Tarandėje yra Tomo Žebrausko gatvė.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 (liet.) „Astronomijos istorija“. Suarchyvuotas originalas 2010-05-13. Nuoroda tikrinta 2014-01-17.
- ↑ 2,0 2,1 McConnell, Anita (2007). Jesse Ramsden (1735-1800): London's leading scientific instrument maker. Ashgate Publishing. p. 79. ISBN 978-0-7546-6136-8.
- ↑ 3,0 3,1 (liet.) Rūta, Alė (1987). „Knyga apie mokslininką jėzuitą Tomą Žebrauską“. Aidai. 2: 138–140. ISSN 0002-208X.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 V.Zubovas. Tomas Žebrauskas ir jo mokiniai. Vilnius: Mokslas, 1986.
- ↑ BRAZDŽIŪNAS, Povilas ir kt. Fizikos istorija Lietuvoje. T. 1: 1579–1940. Vilnius: Mokslas, 1988, 11 p. ISBN 5-420-00041-5.
- ↑ 6,0 6,1 6,2 Tomas Venclova. Vilniaus vardai. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2017. ISBN 978-995-57367-21.
- ↑ Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994.ISBN 9986-09-047-4.