Vakarų Berlynas
Vakarų Berlynas (angl. West Berlin, vok. West-Berlin, pranc. Berlin-Ouest, rus. Западный Берлин) − ypatingas politinis vienetas 1949−1990 m. Europoje, Vokietijoje prie Šprė ir Hafelio santakos. Iš visų pusių ribojosi su Vokietijos Demokratine Respublika (VDR) (rytuose − su Rytų Berlynu, VDR sostine). Plotas 482 km².
Po II pasaulinio karo sąjungininkai Vokietiją padalino į keturias okupacines zonas. Berlynas, kuris buvo sovietų okupacinėje zonoje, taip pat buvo padalintas į keturis sektorius ir turėjo ypatingą statusą; jis buvo valdomas bendrai sukurtos sąjungininkų komendantūros. Savarankišku politiniu vienetu, turinčiu specialų tarptautinį statusą, Vakarų Berlynas tapo 1948 m. birželio mėn., kai JAV, D.Britanija ir Prancūzija atskyrė jį nuo Rytų Berlyno. Vakarų Berlyną valdyti buvo sudaryta 3 valstybių (JAV, D.Britanijos ir Prancūzijos) komendatūra.
1948 m. birželio mėn. Vakarų Berlyne įsigaliojo Vakarų Vokietijos pinigų reforma; nuo 1948 m. birželio 24 iki 1949 m. gegužės 12 d. TSRS vykdė Vakarų Berlyno blokadą. Ji tęsėsi 11 mėnesių. Blokada buvo reakcija į valiutos reformą Vakarų okupacinėse zonose ir vakariniame Berlyno sektoriuje. Vakarų valstybių atsakas buvo Vakarų Berlyno aprūpinimas oro transportu.
1950 m. spalio 1 d. įsigaliojo Vakarų Berlyno konstitucija. Vakarų Berlynas buvo įtrauktas į Vakarų Vokietijos (nuo 1949 m. VFR) politinę ir ekonominę sistemą.
1961 m. VDR vyriausybė sugriežtino sienos su Vakarų Berlynu kontrolę, nes inteligentai ir įvairių sričių specialistai šimtais persikeldavo gyventi į Vakarus, kur gaudavo geresnes gyvenimo sąlygas ir jų nepasiekdavo vokiečių saugumas STASI. Berlyno siena išskyrė tautiečius, giminaičius, net šeimos narius, bet pasiekė savo tikslą − sustabdė masinį rytiečių bėgimą į Vakarus.
Berlynas, turbūt, yra vienintelė pasaulyje vieta, kur buvo izoliuota Vakarų Europa, kur viename mieste buvo du miestai, atskirti ilga ir aukšta siena, kur viename mieste galiojo dviejų valstybių įstatymai.
1989 m. lapkričio 9 d. siena buvo pradėta griauti. Pirmiausia buvo išgriautos trys nišos, kuriomis žmonės galėjo patekti į Rytus arba Vakarus. Buvo ilgiausios žmonių eilės, kurie ilgiausiai laukdavo, kada pateks į Vakarų Berlyną. Tačiau viena didžiausių žalų, kurią padarė Berlyno siena vokiečiams − tai tautos padalijimas, atskyrimas. Iš pradžių jis buvo tik fizinis, materialus, bet, užaugus vienai vokiečių kartai skirtingose sistemose, atsirado psichologiniai skirtumai, kurie dar ilgai jausis.
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mieste 1974 m. vyko X pasaulio futbolo čempionatas. Miesto rinktinė buvo West Berlin XI.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Berlyno anklavas (anglų k.)
- Vakarų Berlyno istorija (anglų k.)