Valerija Čiurlionytė-Karužienė
| Valerija Čiurlionytė-Karužienė | |
|---|---|
| Gimė | 1896 m. gruodžio 19 d. Druskininkai |
| Mirė | 1982 m. gruodžio 23 d. (86 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Eigulių kapinėse |
| Veikla | muziejininkė, Lietuvos kultūros veikėja. |
Valerija Čiurlionytė-Karužienė (1896 m. gruodžio 19 d. Druskininkai – 1982 m. gruodžio 23 d. Kaunas) – muziejininkė, Lietuvos kultūros veikėja.[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Broliai Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Jonas Čiurlionis, Stasys Čiurlionis, Povilas Čiurlionis, Petras Čiurlionis, seserys Marija Čiurlionytė, Juzė Čiurlionytė-Stulgaitienė, Jadvyga Čiurlionytė.
1915 m. Lietuvių dailės draugijos įgaliota į Maskvą lydėjo nuo karo evakuojamus M. K. Čiurlionio paveikslus, 1919 m. rūpinosi jų grąžinimu į Lietuvą. Studijavo pedagogiką, vėliau – dailės dalykus Maskvos, Berlyno dailininkų studijose, Ciuricho universitete, Kauno meno mokykloje.
1920 m. Skapiškyje Antano Žmuidzinavičiaus įsteigtos juostų ir kilimų dirbtuvės vedėja, 1928-1945 m. dirbo mokyklose, vaikų darželiuose, 1945-1982 m. Kauno M. K. Čiurlionio muziejuje; nuo 1967 m. M. K. Čiurlionio skyriaus vedėja. Su seserimi Jadvyga prisidėjo prie M. K. Čiurlionio kūrybos populiarinimo.[2] Palaidota Eigulių kapinėse.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- M. K. Čiurlionis – 16 fluorofortų, 1963 m.
- M. K. Čiurlionis, 1977 m., su kitais
- M. K. Čiurlionis: Bibliografija, 1970 m., su kitais
Apie ją
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Adelbertas Nedzelskis. Valerija Čiurlionytė Karužienė. Kaunas, 1999 m.
- Milda Mildažytė-Kulikauskienė. Sesers rūpestis. Valerijos Čiurlionytės-Karužienės gyvenimo ir darbų eskizai, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012 m., Vilnius, ISBN kodas: ISBN 978-5420-01-717-3
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Valerija Čiurlionytė-Karužienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- ↑ Milda Mildažytė-Kulikauskienė. Valerija Čiurlionytė-Karužienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 782 psl.