Viekšnių valsčius
56°14′š. pl. 22°31′r. ilg. / 56.24°š. pl. 22.51°r. ilg.
Viekšnių valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: XVI a. – 1950 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Viekšniai |
Rusijos imperija | |
Kauno gubernija | Šiaulių apskritis (186?–1915) |
Lietuva | |
Mažeikių apskritis (1919–1940) | |
Trečiasis Reichas | |
Ostlandas | Mažeikių apskritis (1941–1944) |
Sovietų Sąjunga | |
Lietuvos TSR | Mažeikių apskritis (1944–1950) |
Viekšnių valsčius (rus. Векшнянская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Viekšniai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1528 m. karinės prievolės sąrašuose nurodyta, kad Viekšnių valsčiuje gyveno 33 bajorų šeimos. Carmečiu valsčius minimas nuo XIX a. 2-osios pusės Kauno gubernijoje.[1] 1905 m. rugsėjo 26 d. Viekšniuose per valsčiaus rinktinių sueigą valstiečiai pareikalavo perrinkti visus valsčiaus ir seniūnijų pareigūnus.[2] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Akmenės rajonui (8 apylinkės) ir Mažeikių rajonui (2 apylinkės).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1877 m. | 11 708 | 1818 kiemų [3] | 4 seniūnijos | 74 | |
1923 m.[4] | 313 | 10 549 | 2348 | ||
1932 m. | 245 | 10750 | 13 seniūnijų [5] | ||
1949-01-01 (išsamiau) |
288 | 10 apylinkių [6] |
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- A. N. Kotliarovskis, valdytojas 1888 m.
- Vytoldas Kondrotavičius, komiteto pirmininkas 1918–1919 m.
- Antanas Noreikis, viršaitis
- Stasys Jasutis, viršaitis
- Juozas Kontvainis, viršaitis
- Juozas Knabikas, viršaitis 1925 m.
- Juozas Volskis, 1929 m.
- Eugenijus Gylys, viršaitis 1929 m.
- Ulskis, viršaitis 1929 m.
- Juozas Volskis, 1932 m.[7]
- Izidorius Mažeika, viršaitis 1936–1941 m.
- Juozas Mačys, viršaitis 1941–1942 m.
- Pranas Tenys, viršaitis 1943–1944 m.
Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[8] | Apylinkė, 1949 m.[9] |
---|---|---|
Boguslavas | Boguslavos seniūnija | Boguslavo apylinkė |
Dargiai | Dargių seniūnija | - |
Gudai | Gudų seniūnija | Gudų apylinkė |
Krakiai | Krakių seniūnija | Krakių apylinkė |
Pakalupis | Pakalupės seniūnija | Pakalupio apylinkė |
Palnosai | Palnosų seniūnija | Palnosų apylinkė |
Purvėnai | Purvienų seniūnija | Purvėnų apylinkė |
Svirkančiai | Svirkončių seniūnija | Svirkančių apylinkė |
Užlieknė | Užlieknės seniūnija | Užlieknės apylinkė |
Viekšniai | Viekšnių I raj. seniūnija, Viekšnių II raj. seniūnija, Viekšnių III raj. seniūnija |
Viekšnių apylinkė |
Žibikai | Žibikų seniūnija | Žibikų apylinkė |
Iš viso: | 13 seniūnijų | 10 apylinkių |
Gyvenvietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1923 m. surašytos gyvenvietės:
- Adomavo plv.
- Antanavo dv.
- Ašvėnų dv.
- Ašvėnų k.
- Birbeliškės dv.
- Boguslavo k.
- Boguslavos dv.
- Būgių I dv.
- Būgių II dv.
- Būgių III dv.
- Būgių k.
- Čekų k.
- Černauskišės vs.
- Dargių I k.
- Dargių II k.
- Dargių vs.
- Dargužiškių k.
- Daubiškių dv.
- Daubiškių k.
- Fermos k.
- Gargždų (Žiogaičių) k.
- Gyvolių I dv.
- Gyvolių II (Verteliškės) dv.
- Gyvolių k.
- Godeliškės plv.
- Gudų (Čebrelių) plv.
- Gudų plv.
- Kalnynės (Palnosų) vs.
- Kapėnų dv.
- Kapėnų k.
- Kazlavčiznos dv.
- Kegrių k.
- Krakių k.
- Lielaičių (Simutiškės) k.
- Maigų k.
- Mariampolės plv.
- Marškonės dv.
- Mažeikių k.
- Medžialenkės k.
- Meinorių k.
- Meškelių dv.
- Meškelių k.
- Miežių I dv.
- Miežių II dv.
- Miežių k.
- Mylių I k.
- Mylių II k.
- Nabuilių k.
- Narkiškių plv.
- Pabarškų k.
- Pabarškų plv.
- Padarbio vs.
- Padvarėlių k.
- Padvarių k.
- Pakalupės k.
- Pakapių k.
- Palnosų k.
- Palnosų plv.
- Pauliankos vs.
- Paventės k.
- Pavirvyčio dv.
- Pavirvytės k.
- Pažemgrindžio k.
- Peiliškių k.
- Pluogų k.
- Purvėnų k.
- Ramoniškių k.
- Rekečių k.
- Santeklių k.
- Skleipių dv.
- Skleipių k.
- Smiltynės vs.
- Sonteklių dv.
- Sovaičių k.
- Stočkų dv.
- Svirkančių k.
- Tučių dv.
- Tučių I k.
- Tučių II k.
- Tučių plv.
- Uogiškių I k.
- Uogiškių II k.
- Užlieknės k.
- Užventės k.
- Viekšnių mst. t. gyv.
- Zacišų plv.
- Zaventės k.
- Žalionės k.
- Žybikų I k.
- Žybikų II k.
- Žibikų k.
- Žiogaičių k.
- Žvirblynės vs.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1858 m. gegužės 28 d. Viekšnių valsčiaus žydų bendruomenės sąraše (rus. ревизская сказка) buvo užregistruoti 612 moteriškos lyties ir 498 vyriškos lyties žydai. 1923 m. gyveno 10 549 žmonės:
- Lietuviai - 90,86% (9585);
- Žydai - 4,71% (497);
- Latviai - 1,54% (162);
- Baltarusiai - 1,33% (140);
- Rusai - 0,81% (86);
- Vokiečiai - 0,38% (40);
- Kiti - 0,37% (39).
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1849 | Urvikiai | Jonas Jašmantas, visuomenės veikėjas | 1906 |
1884 | Boguslavas | Algirdas Chominskis, kalbininkas | 1943 |
1936 | Pakalupis | Stasys Keinys, kalbininkas | 2024 |
1937 | Tučiai | Gražina Balandytė, aktorė | 2020 |
1938 | Kapėnai | Vaclovas Juodpusis, muzikologas | |
1942 | Purvienai | Simonas Narbutas, energetikas |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
- ↑ Viekšnių valsčius. Mažeikių krašto enciklopedija.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 621–630 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 78
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 624 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 629 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 82–83