Vilniaus apskritis (1795–1915)
- Kitos reikšmės – Vilniaus apskritis (reikšmės).
Vilniaus apskritis rus. Виленскій уѣздъ | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| |||||||
Apskritis Vilniaus gubernijoje po 1867 m. | |||||||
Administracinis centras | Vilnius | ||||||
Valsčiai | 18 (1905) | ||||||
Oficialios kalbos | rusų | ||||||
1795-1801 | Lietuvos gubernija | ||||||
1801-1920 | Vilniaus gubernija | ||||||
Gyventojų | 363 313 (1897) | ||||||
Plotas | 6 200 km² (1897) |
Vilniaus apskritis (rus. Виленскій уѣздъ) – Rusijos imperijos laikų administracinis-teritorinis vienetas, Vilniaus gubernijos (prieš tai – Lietuvos gubernijos) dalis. Administracinis centras – Vilnius. Apskritis sudaryta 1795 m., ATR teritoriją užėmus Rusijai. Panaikinta 1920 m., kraštą užėmus Lenkijai (performuota į Vilniaus-Trakų apskritį), vakariniai pakraščiai atiteko Lietuvai (Trakų, Ukmergės, Utenos apskritims).
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1857 m. parapijų sąrašų duomenimis, apskrityje (be paties Vilniaus) gyveno 136,152 tūkst. gyventojų, iš kurių 61 % arba 83003 save laikė lietuviais, 35 % arba 47140 – lenkais.[1]
1897 m. surašymo duomenimis apskrityje gyveno 363,3 tūkst. gyventojų, iš kurių 25,8 % užsirašė gudais, 21,3 % – žydais, 20,9 % – lietuviais, 20,1 % – lenkais, 10,4 % – rusais, 0,8 % – vokiečiais, 0,2 % – totoriais, 0,2 % – ukrainiečiais, 0,1 % – latviais ir kitais.[2]
Administracinis suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Beveik visa apskritis buvo dabartinės Lietuvos teritorijoje, tačiau apėmė ir Gudijos pakraščius. Į apskritį pateko beveik visas dabartinis Vilniaus rajonas, didžioji dalis Molėtų, Šalčininkų, Širvintų rajonų, Švenčionių rajono pakraštys.
1905 m. į apskritį įėjo 18 valsčių:[3]
- Bistryčios valsčius (centras – Bistryčia)
- Varnionių valsčius (Varnionys)
- Giedraičių valsčius (Giedraičiai)
- Gelvonų valsčius (Gelvonai)
- Ilijos valsčius (Jašiūnai)
- Molėtų valsčius (Molėtai)
- Maišiagalos valsčius (Maišiagala)
- Mickūnų valsčius (Mickūnai)
- Musninkų valsčius (Musninkai)
- Nemenčinės valsčius (Nemenčinė)
- Paberžės valsčius (Paberžė)
- Rudaminos valsčius (Rudamina)
- Rukainių valsčius (Kena)
- Riešės valsčius (Verkiai)
- Šalčininkų valsčius (Šalčininkėliai)
- Širvintų valsčius (Širvintos)
- Šumsko valsčius (Kena)
- Joniškio valsčius (Pabradė)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Н. Столпянский. Девять губерний Западно-русского края. С. Петербург, 1866 г.
- ↑ http://www.demoscope.ru/weekly/ssp/rus_lan_97_uezd.php?reg=90
- ↑ Гошкевич И.И. Виленская губерния: Полный список населенных мест со статистическими данными о каждом поселении, составленный по официальным сведениям. Вильна, 1905.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Radzima.net:
|