Vilniaus televizijos bokštas
| Vilniaus televizijos bokštas | |
|---|---|
| |
| Bokštas temstant (fone Karoliniškės), 2023 m. | |
  Vilniaus televizijos bokštas | |
| Vieta | Karoliniškės, Vilnius |
| Statusas | Pastatytas |
| Architektas | Vladimiras Obydovas |
| Statybų pradžia | 1974 m. gegužės 31 d. |
| Statybų pabaiga | 1980 m. gruodžio 30 d. |
| Savininkas | Telecentras |
| Atidarymas | 1981 m. sausio 31 d. |
| Antena | 326,4 m |
| Aukštų sk. | 22[1] |
Vilniaus televizijos bokštas – televizijos bokštas Vilniaus Karoliniškių mikrorajone, 613 m atstumu nuo Neries upės.
Aukščiausias statinys Lietuvoje, tarp tokios konstrukcijos ir paskirties statinių Europoje pagal aukštį yra 8-as, o pasaulyje 30-as bei įtrauktas į pasaulio aukščiausių pastatų sąrašą.[2]
165 m aukštyje įrengta kavinė „Paukščių takas“. Bokšto dalis, kurioje įrengta kavinė, yra sukama aplink savo ašį, kuri apsukama per ~ 45 min. Giedrą dieną per šį laiką galima apžvelgti Vilnių sėdint prie stalo ir nejudant iš vietos.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bokšto statybos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bokšto projekto autorius – architektas Vladimiras Obydovas (rus. Владимир Павлович Обыдов)[3][4], inžinerinio korpuso autorius – K. Balėnas.[5]
1974 m. gegužės 31 d. į bokšto pamatus supiltas pirmas betono kubas[5]. 1980 m. gruodžio 30 d. stipriai prie bokšto statybos prisidėjęs Antanas Vaiša, būdamas Valstybinės priėmimo eksploatuoti komisijos pirmininku, pasirašė atitinkamą aktą. 1981 m. sausio 30 d. jį patvirtino Lietuvos TSR Ministrų Taryba. Bokšto pastatymas tapo esminiu lūžiu televizijos ir radijo transliacijoje.
Vilniaus TV bokštas suteikė galimybes:
- padidinti vienu metu Vilniuje transliuojamų televizijos programų skaičių iki keturių;
- padidinti televizijos programų priėmimo aprėptį iki 80 km aplink Vilnių;
- žymiai pagerinti televizijos programų perdavimo kokybę;
- padidinti radiofonijos programų, transliuojamų Vilniuje ultratrumpųjų bangų ruože, skaičių iki keturių,
- padidinti radiofonijos programų priėmimo aprėpties zoną;
- pagerinti radiofonijos programų garso kokybę.
Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1991 m. sausio 13 d. sovietų tankai apsupo bokštą ir jį jėga užėmė, siekdami atimti Lietuvos radijo ir televizijos transliavimo galimybę ir sukurti sąlygas nekliudomai transliuoti antilietuvišką propagandą. Tam priešinosi tūkstančiai beginklių žmonių, keturiolika jų žuvo. Bokšto papėdėje gynėjų atminimui įrengtas paminklas. Sausio 13 d. Lietuvoje yra vadinama „Laisvės gynėjų diena“ ir yra valstybinė šventė.
2000–2013 m. ant bokšto įžiebinėta viena didžiausių pasaulyje kalėdinių eglių, padaryta iš elektrinių girliandų. Per 2014 m. Kalėdas bokštas papuoštas lazerinėmis instaliacijomis, tačiau efektas nebuvo toks, kokio buvo tikimasi.[6] Nuo to laiko bokštas nebepuošiamas.
Per Europos krepšinio čempionatą, vykusį Lietuvoje, ant bokšto buvo įžiebtas didžiausias pasaulyje krepšinio krepšys.[7]
2011 m., minėdamas 85-ąsias radijo programų transliavimo ir savo veiklos metines, Telecentras prie bokšto atidarė istorinių antenų parką.[8]
2020 m. gegužės 5 d. atidaryta aukščiausia šalyje atvira apžvalgos aikštelė 180 m aukštyje.[9]
Techninė informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bokštas su pamatu sveria 25000 t. Aukštis – 326,5 m, užstatymo aikštelė užima – 3355 m² plotą.[5]
Viršutinis statinys sveria 3500 t. Jo metalinis karkasas, sveriantis 100 t, buvo surinktas ant žemės ir per pusantros valandos pakeltas į 160 m aukštį.[5] Viršutinio statinio laikančioji dalis – gelžbetoninė taurė susideda iš 16 elementų, kurie buvo išbetonuoti bokšto papėdėje specialiame stapelyje ir pakelti į projektinį aukštį. Viršutinio statinio sienos apšiltintos ir padengtos vario lakštais.[5]
Bokšto pamatas – apskritimo formos 38 m skersmens, 11500 t masės, įgilintas 8,25 m su 1,5 m storio padu.[5] Gelžbetoninės bokšto dalies skersmuo apačioje – 15 m, viršuje – 8 m.[5]
Kai oro temperatūra 20 °C, bokšto aukštis – 326 m ir 47 cm.[5] Šaltą žiemos dieną temperatūrai nukritus iki -20 °C, bokštas sumažėja apie 16 cm.[5]
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ https://www.lrytas.lt/kultura/istorija/2017/09/28/news/legendomis-apipintas-vilniaus-televizijos-boksto-atsiradimas-2717694
- ↑ http://www.lithuania.travel/lt/objektai/televizijos-bokstas/445 Archyvuota kopija 2016-04-03 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://obzor.lt/news/n39005.html
- ↑ https://mosjour.ru/2017061078/
- ↑ 5,0 5,1 5,2 5,3 5,4 5,5 5,6 5,7 5,8 https://www.15min.lt/media-pasakojimai/televizijos-bokstas-592
- ↑ https://m.delfi.lt/projektai/kaledos/article.php?id=66782626
- ↑ „Vilniaus TV bokštas – didžiausias krepšinio krepšys pasaulyje“. 15min. 2011-08-04. Nuoroda tikrinta 2024-06-23.
- ↑ „Prie Vilniaus TV bokšto atidarytas istorinis antenų parkas“. delfi.lt. Delfi. 2011-06-13. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- ↑ https://www.delfi.lt/miestai/vilnius/vilniuje-atidaroma-auksciausia-salyje-apzvalgos-aikstele.d?id=84206035
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- tvbokstas.lt / Vilniaus TV bokšto tinklalapis ir Vilniaus TV bokšto istorija
- Bokšto statyba Archyvuota kopija 2011-02-23 iš Wayback Machine projekto. (video)
- Vilniaus telecentro tinklalapis Archyvuota kopija 2018-03-04 iš Wayback Machine projekto.
- Pasaulio aukšti statiniai
- skyscraperpage.com / Vilnius Skyscraper Diagram (aukščiausių Vilniaus pastatų diagramos, anglų kalba)
