Pereiti prie turinio

Vladas Grudzinskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vladas Grudzinskas (1895 m. lapkričio 29 d. Marijampolė – 1967 m. balandžio 8 d. Beverly Shores, Indianos valstija) – Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas.

Per Pirmąjį pasaulinį karą mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, dalyvavo kovojant su Vokietijos kariuomenės daliniais Rumunijos fronte. 1917 m. kariuomenės valdininkas. 1918 m. vasario mėn. lietuvių karininkų išrinktas į 6-osios armijos karinį komitetą.

Grįžęs į Lietuvą 1918 m. savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę, dirbo Krašto apsaugos ministerijos Tiekimo skyriuje. Nuo 1919 m. spalio mėn. kariuomenės intendanto padėjėjas, 1920 m. liepos mėn. – 1926 m. sausio mėn. intendantas (išskyrus laikotarpį nuo 1921 m. gruodžio mėn. iki 1922 m. vasario mėn.). 1924 m. baigė Čekoslovakijos karo intendantų akademiją. 1926 m. pulkininkas leitenantas. 1926 m. sausio mėn. – 1928 m. liepos mėn. kariuomenės tiekimų viršininkas.

Išėjęs į atsargą, 19281939 m. kovo mėn. Klaipėdos „Maisto“ bendrovės, 19391940 m. bendrovės „Lietuvos Baltijos Loydas“ Kaune direktorius. Per Birželio sukilimą paskirtas Laikinosios vyriausybės pramonės ir susisiekimo viceministru. 1941 m. liepos mėn. atleistas, vokiečių suimtas. Vėliau bendrovės „Pienocentras“ buhalteris. 1944 m. vasario mėn. Vietinės rinktinės štabo 4-ojo skyriaus viršininkas. 1944 m. gegužės mėn. vokiečių suimtas, kalintas Salaspilio koncentracijos stovykloje, Rygos kalėjime, Štuthofo koncentracijos stovykloje. Raudonajai armijai užėmus Štuthofą mobilizuotas į Raudonosios armijos dalinį eiliniu pagalbiniams darbams. Nuo 1945 m. spalio mėn. Marijampolės vartotojų kooperatyvo buhalteris. 1965 m. išvyko į JAV.[1]

  1. Vytautas ZabielskasVladas Grudzinskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 206 psl.