Pereiti prie turinio

Zika virusas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Virusai
Virusas H5N1 (geltona spalva)
40 nm skersmens Zika viruso dalelės
(vaizdas per elektroninį mikroskopą)
Mokslinė klasifikacija
Šeima: Flaviviridae
( Flaviviridae)
Gentis: Flavivirus
( Flavivirus)
Rūšis
Zika virusas
Liga

Zika virusinė infekcija

Zika virusas (angl. Zika virus, ZIKV) – virusas, priklausantis Flavivirus genčiai, Flaviviridae šeimai; Zika virusinės infekcijos sukėlėjas. Pagrindiniai Zika viruso pernešėjai yra Aedes genties uodai.

Zika virusinei ligai būdingas karščiavimas ir bėrimas. Inkubacinis ligos periodas gali užtrukti nuo 3 iki 12 dienų. Apie 60–80 proc. infekcijos atvejų gali būti besimptomės. Infekcijos simptomai nežymūs, tęsiasi 4–7 dienas. Ligai būdingas makulinis ar papulinis bėrimas, karščiavimas, sąnarių, raumenų, galvos skausmai, nepūlingas konjunktyvitas. Bėrimas dažnai prasideda veido srityje ir išplinta po visą kūną.

Zika virusas pavojingas nėščiosioms, nes, manoma, sukelia apsigimimus – dėl jo sulėtėja vaisiaus galvos vystymasis. Jis gali būti perduodamas vaikui per placentą arba gimdymo metu. Yra nustatytų ir lytinio užsikrėtimo atvejų. Tikėtina, kad Zika virusas gali būti perduodamas per kraujo ir jo komponentų transfuzijas.

Vakcinos nuo Zika virusinės infekcijos nėra. Žmonės turėtų naudoti asmenines apsaugos priemones, skirtas apsisaugojimui nuo uodų įgėlimų.

Zika virusas pirmą kartą išskirtas 1947 m. iš beždžionės Ugandoje, tropiniame Zika miške. 1948 m. paaiškėjo, kad Zika virusą perneša to paties miško uodai Aedes africanus. Iki 2007 m. viruso cirkuliacija ir keletas protrūkių buvo registruoti tropinėje Afrikoje ir kai kuriose Pietryčių Azijos teritorijose, vėliau virusas pasireiškė Ramiojo vandenyno salose. 2015 m. šios ligos protrūkis pirmą kartą užregistruotas Pietų Amerikoje.