Traveling for a full year around Italy in a bus, full of calcio ultras, rooting for a small, provincial team in order to write a book about it does noTraveling for a full year around Italy in a bus, full of calcio ultras, rooting for a small, provincial team in order to write a book about it does not sound like a terrific idea. But that what Tim Parks did. And the result is quite impressive. It would have been even more impressive had I read this book no later than a couple of years after it was published, as it seemed a bit outdated at moments now, almost a full 20 years later. Still, being outdated also meant that it had been a very nice throwback, remembering names and places that have been a bit forgotten.
The first thing you have to know, is that it is not a football book. Not ENTIRELLY a football book, to make myself more clear. As the title suggests, it is also "in search of illusion and national character". And it's not bad if you're into Italy as a country and a culture as well as calcio. But if you want a pure football book, I'd recommend you a book by John Foot, called "Calcio: a history of Italian football", as it is an ultimate recollection of everything that makes Italian football unique - it is purely about football, players, coaches, tactics, referees - you name it. Tim Parks' book is much more about a nation, about people and about a culture that gives birth to ultras and national mentality as a whole. He spends some 30, maybe even 40 pages writing about Marsiglia case - a case that has almost absolutely nothing to do with football. Why did the author do it? Probably to illustrate Veronese mentality, as well as all-Italian character as well.
Being a fan of Hellas Verona, a provincial team that spent most of it's recent (50 years) history swinging between Serie A and Serie B, Tim Parks has a lot of passion for a team he supports and he shows it in this book. Also, probably due to the same aforementioned passion, you may be certain there won't be much objectivity, especially regarding the big teams. YouTube enables us to check almost every moment, every match, every episode he wrote about. And usually - not to his favor. "Nuno Gomes had been blatantly offside!", he writes. "Once more the referee robbed us in favour of the big guns!" he exclaims. And so you check that match on YouTube, aaaaand.. It's not an offside.
And, of course, Juventus. The author here is definitely not too proud to be fashionably anti-Juve. He even managed to badmouth Del Piero, also calling him "finished" in the process. Yes, the "Same" Del Piero, who never said or did anything wrong in his whole career, who had been an Italian sweetheart and who had received a standing ovation in the notorious Santiago Bernabeu. Would it have been too hard to support his team without blaming everyone and everything, especially those mysterious "them"? Sure, but I guess that would not have been an Italian way. So, all in all, probably Mr. Parks had eventually found Goals, Illusion and national character of this wonderful country.
Read it, it even might serve as a very peculiar guidebook. And it can teach you poems, too: Vicentino maledetto, hai mangiatto il mio micetto". LOL.
Turbūt kiekvienas šeimoje ar tarp draugų turi bent po vieną tokį žmogų-orlauską, kuris, bent jau savo įsivaizdavimu, yra "linksmų plaučių žmogus, biškTurbūt kiekvienas šeimoje ar tarp draugų turi bent po vieną tokį žmogų-orlauską, kuris, bent jau savo įsivaizdavimu, yra "linksmų plaučių žmogus, biškį prie bajerio", o išvertus į normatyvinę lietuvių kalbą tai reiškia, kad su juo susitikus, pirmas penkias minutes dar atrodo pakankamai adekvatus žmogus, po sekančių penkių minučių pradeda erzint, dar po penkių minučių - vargint, o po pusvalandžio norisi arba nuo jo pabėgti, arba trenkti per galvą lygintuvu ar kitu panašiu bei, pageidautina, sunkiu daiktu? Tai va, šita knyga iš esmės primena tokį žmogų. Prasideda normaliai, po kiek laiko nuolatiniai bajeriukai pradeda biškelį erzinti, o dar vėliau - atsibosta.
Gerai, kad bent autorius - savikritiškas ir savo literatūrinį lygmenį labai tiesmukai ir objektyviai įsivertina kaip "saldaus limonado klizma". Negali su juo nesutikti. Tiesa, epilogą žmogus parašė labai rimtai, be jokių chichi-chacha: kaip išsirinkti šunį, kas svarbu, kam nusiteikti, kaip reikia ir nereikia rinktis veisėją ir t.t. Informacija gera ir naudinga. Ir, be abejo, nuotraukos, kurių čia apstu, nes kaip ne kaip čia ne tiek knyga, kiek fotoalbumas su prierašais ir kurios tiesiog bezbožnai fainos, todėl 3*.
P.s. - Taip, šunys geriau už kates.
P.p.s. - jei knygos turinį ir toną reiktų prilyginti vienai šunų veislei... Kas šunų giminėje yra saldaus limonado klizma, atsakymą turbūt visi žino? :) [image]...more
Parulskis kaip Parulskis. Pati knyga, kuri šiaip yra keliasdešimties trumpų esė rinkinys, skirstosi į tris ryškias dalis. Pirma dalis - tiesiog pastebParulskis kaip Parulskis. Pati knyga, kuri šiaip yra keliasdešimties trumpų esė rinkinys, skirstosi į tris ryškias dalis. Pirma dalis - tiesiog pastebėjimai apie visuomenę ir "man šiandien nutiko" stiliaus istorijos. Jas skaitydamas šiepiausi ir viepiausi. Antra dalis - prisiminimų apie gyvenimą sovietų sąjungoje. Ją skaitydamas jau ne tik šiepiausi, bet ir kikenau, o momentais net balsu gagenau - turiu pripažinti, kad fantazijos neprastos reikia tam, kad parašyti tokius tekstus (šiaip netgi momentais buvo kilęs įtarimas, kad autorius juos rašė ne visai blaiva galva). Na, kad ir tokia ištrauka:
"Vestuvės: Pavyzdžiui, kolūkiečiai taip švęsdavo savo vaikų vestuves: pasikviesdavo tris šimtus žmonių (nes kaimynas, tekindamas savo dukterį, buvo pasikvietęs 250), susodindavo tuos žmones prie ilgų stalų ant neobliuotų suolų (kad rakščių į minkštąsias prilįstų) ir liepdavo dainuoti. Svečiai neturėjo muzikinės klausos, todėl sėdėdavo ir tylėdami spoksodavo vienas į kitą. Ir taip iki ryto, kol kuris neištverdavo ir nukrisdavo po stalu. Tada visi svečiai labai apsidžiaugdavo ir rėkdavo: "Ožys, ožys, jaunikis ožys." Jaunikis supykdavo, voždavo nuotakai per snukį ir eidavo į jaują dulkinti ožkų, nes tais laikais visi lietuviai buvo gyvulininkystės ūkio darbuotojai bei žemdirbiai"
arba
Cepelinas - tai tas pats kryžiuotis, tiktai aplipintas tarkuotų bulvių tyre ir išvirtas. Lietuviai senovėje nežinojo apie Kolumbą ir kad bulvės auga tik Amerikoje, todėl ramiai augino jas ir vadindavo ropėmis. Gandas, kad tai esą Kolumbas parvežė iš Amerikos bulvių, yra melagingas. Jei jis ką ir parvežė, tai tiktai sifilį, džinsus ir kolorado vabalus.
Trečioji dalis - filosofija, apmąstymai apie nepakeliamą būties lengvumą ir šiaip įvairūs padūmojimai, ir ši dalis man patiko mažiausiai: nei viepiausi, nei gagenau, turbūt net antakio pakėlęs nebuvau. Bet sumoj visai nieko knyga. Gaila, kad negaliu duoti 7 arba 3,5*, nes čia būtų pats tiksliausias įvertinimas, mat ji man patiko, bet ne tiek, kad galėčiau sakyti, jog labai patiko. Žodžiu, žvaigždės trys, bet žinokit, kad dar pusė kažkur turi būt. Jei jos vestuvininkai nepasivogė ir nepragėrė.
P.s. - dar padariau išvadą, kad Parulskis labai labai, labai, labai nemėgsta Justino Marcinkevičiaus. ...more
If you consider yourself a fan of The Azzurri, this book is a must. It's like a football fan's holy bible - it starts when there was no Italian[image]
If you consider yourself a fan of The Azzurri, this book is a must. It's like a football fan's holy bible - it starts when there was no Italian football, it oversees the creation, the evolution, the rise of a beautiful game, and, as football is bordering religion in Italy, no wonder I compared this book to a bible.
The extent this book covers is simply amazing. You can name anything related to Italian football, and you will find it described here: referees, scandals club presidents, outstanding matches, clubs, fans and even a few commentators who became household names - simply put, everything. I learned a lot.
The book itself is divided into 15 chapters, every chapter is designated for a big theme, and sub-chapters elaborate further, thus ensuring every theme is presented from all possible points of view. Because of being so detail, the author sometimes repeats himself from time to time, but never it is copy-paste of his earlier musings; even when describing the events he already described two or three times, he still manages to make them seem fresh and essential to the story.
There were a few minor shortcomings, and though non of them are too serious, it would be fair to mention them. First, and most bizarre of them all, is constantly sorting players into handsome and ugly. Well, I might be a poor judge on male sex appeal, but in my humble opinion, neither Luigi Riva, described as being an particularly good example of looking good, neither Salvatore Schillaci, whom the author called "somewhat ugly", do not deserve these words. I've added pictures of them both to judge for yourselves. And in the end, why should a player's physical appearance matter when I am reading a history book? :)
[image] Luigi Riva
[image] Salvatore Schillaci
Second shortcoming is seemingly never criticizing referees, even when they are blatantly incompetent or even consciously unfair (Byron Moreno case). I mean, yeah, refs might make mistakes, but if one was very poor, it's no big deal to write about it.
Finally, some facts I came upon sound a bit dubious. For egzample, this statement: "Zinedine Zidane was usually a fair player" - wait wait wait, are we speaking about The Zinedine Zidane? French guy of Algerian descent with a bald head, who played in midfield and got sent of twelve or thirteen times in his career, and usually for stamping, spitting, headbutting and other violent behavior? Well now, in that case I dread to think who would be considered "unfair" or "dirty" player then.
Despite those few sliiiiight drawbacks, it is a really well done, comprehensive book on Calcio, and I can only repeat myself - if you're a fan, it's a must.
Oh, and by the way, some people in their reviews described this book as anti-Juve. As a lifelong Juve supporter and a fan I feel entitled to assert that these accusations are BS. It's not anti or pro, it is as neutral as it can be.
"Dievų saulėlydis" nenustebins ir nepapasakos nieko naujo nei vienam žmogui, žiūrėjusiam bent kelias "Ancient aliens" serijas, ypač iš pirmųjų pasirod"Dievų saulėlydis" nenustebins ir nepapasakos nieko naujo nei vienam žmogui, žiūrėjusiam bent kelias "Ancient aliens" serijas, ypač iš pirmųjų pasirodžiusių. Kita vertus, sakyti, jog čia yra nieko naujo, nieko verto ir nieko gero taip pat nereiktų, nes: * kiekvienas susiras kažkokių naujų faktų ar idėjų - kaip ne kaip, interpretacijas galima vertinti nevienodai ir kaip kas nori bei supranta, tam jos ir yra interpretacijos (Alio, mano lietuvių kalbos mokytoja, ar girdi?), bet citatos iš įvairiausių šventraščių ir dokumentų yra tikslios, tad prisikabinti dėl faktų iškraipymo nebus kaip; * vertė yra sąlyginis dalykas - aš visai smagiai praleidau keletą trumpų valandėlių skaitydamas šitą knygą, tad akivaizdu, jog buvo verta; * gerai yra tai, kad kaip bežiūrėsi, net ir visiškai crazy idėjos kartais gali atrodyti logiškos, ypač kai susiduri su tuo, kas buvo labai labai seniai ir yra gan miglota bei sunkiai paaiškinama net ir rimtojo šiuolaikinio mokslo.
O šiaip viskas su tuo saulėlydžiu yra allright, visi mes esame ateiviai, nes kaip ne kaip we are all made of stars. Viena kita nekenksminga teorija dar niekam nepatrukdė, tuolab kad žmonijos istorija mena ne vieną atvejį, kai naujos teorijos iškėlėjas būdavo maišomas su žemėmis ar iš jo atvirai tyčiojamasi ar net grasinama (Kopernikas ar Galilėjus, anyone?), bet galų gale paaiškėdavo, kad gal ne tokios ir juokingos tos teorijos buvo, ar ne?
Žodžiu, pernelyg rimtai į šią knygą žiūrėt nereikėtų, bet kaip laisvalaikio skaitinys, iškeliantis crazy, bet visai įdomių, kartais netgi labai logiškai skambančių teorijų, "Dievų saulėlydis" yra visai geras. ...more
I think I'll go with the Tv-series, thank you very much. It's just that this novel, it's not really a novel - as the title says, it's a diary. Yeah, II think I'll go with the Tv-series, thank you very much. It's just that this novel, it's not really a novel - as the title says, it's a diary. Yeah, I know, you're probably thinking now "If it's written in the title, what were you expecting?" Honestly, I did not have any expectations, but I hoped that since it is published as a book, there will be a structure and general resemblance to a book, but it seems my hopes were too high.
The main problem, which leads to further problems with this book is that it is not a book per se. It is a blog, printed as a book, and it shows. It's like a car wipers: left-right-left-right, and not a hint of a simple, straight narrative line. In just a couple of pages you can read how she met her boyfriend, "The boy", as she calls him (how cheesy is that?!), fucked someone for money, fucked someone for fun, but it happened before meeting "the boy" (despite the fact that just a couple of lines earlier she's been talking about having one), went shopping and then fucked a client again.
I don't have a problem with hookers, pornstars or libertines, but I do have a problem with this writing: it's a bleak, superficial and plain boring book. If you're looking for some juicy smut, read Insatiable: Porn - A Love Story or something, but don't bother with Belle de Jour - she should've continued spreading her legs for money instead of trying to earn some coin by pretending to be a writer. ...more
Pusvalandžio trukmės skaitinys, leidžiantis suprasti, jog tuštutės ir tuštučiai egzistavo jau 19-ame amžiuje. Įdomus faktas, kad istorija, pasirodo, tPusvalandžio trukmės skaitinys, leidžiantis suprasti, jog tuštutės ir tuštučiai egzistavo jau 19-ame amžiuje. Įdomus faktas, kad istorija, pasirodo, tikra ir paremta Ibseno draugės, rašytojos (bent jau taip teigia Wiki) Lauros Kieler gyvenimo istorija. Šiaip pakankamai nice. Pažiūrėčiau šitą spektaklį visai mielai. ...more
2021-ųjų update'as, skirtas šiam šedevrui: Mr. Kiyosaki-san, sir, would you be so kind to fuck off?
O dar paskaitę šitą knygą sužinosit, kad jei jūsų tė2021-ųjų update'as, skirtas šiam šedevrui: Mr. Kiyosaki-san, sir, would you be so kind to fuck off?
O dar paskaitę šitą knygą sužinosit, kad jei jūsų tėtis nesimaudo piniguose, tai jis lochas ir šiaip iš esmės niekam tikęs žmogus. Ties šia vieta skaitymas ir baigėsi. Šūdas, ne knyga. Jei labai neturit ką veikt, geriau jau tada paskaitykit Coelho. Arba pažiūrėkit, kaip auga žolė. Arba kaip džiūna dažai - vis naudingiau bus....more
Taaaaaaip... Net nežinau nuo ko pradėt. :) "Geležinis sapnas" - neabejotinai kraugėriškiausia, šovinistiškiausia, labiausiai maskulizmu persisunkusi kTaaaaaaip... Net nežinau nuo ko pradėt. :) "Geležinis sapnas" - neabejotinai kraugėriškiausia, šovinistiškiausia, labiausiai maskulizmu persisunkusi knyga, kurią kada nors skaičiau. Realiai čia, neskaitant nebaisiai ilgos įžangos, niekas nevyksta - nei pasakojimo, nei personažų progreso prasme. Nieko, tik ištisinis kruvinas taškymasis. Visas knygos turinys gali laisvai būti nusakomas taip: "Džegeris atvyko į valstybę, kurioje staigiai ir be jokių pastangų tapo absoliučiu valdovu, subūrė fanatikų minias ir pradėjo skerst visus į kairę ir dešinę, kol galų gale visus kairėj ir dešinėj išskerdė". Pabaiga.
Ir po pabaigos lieka kažkoks koktumas, šlykštus, bjaurus jausmas. Bet I get it, juk čia knyga apie tai, kaip Hitleris emigravo į USA ir parašė sci-fi knygą. Iš tikro gan neblogas autoriaus užmojis - visą "Mein Kampf" pyktį, pagiežą, ksenofobiją perkelti į alternatyvią realybę, kurioje šie, fiureriu taip ir netapusio prietrankos kompleksai išsitaško pigiame gorefest'e. Ir idėjos realizacija visai pavykusi - visos rasinio grynumo, dominavimo ir genocido šlykštynės čia labai realistiškos ir įtikinamos. Gal net per daug. Tam tikra prasme, už pačią idėja ir jos realizavimą galima duoti visišką ir absoliutų 5* įvertinimą. Bet, kaip jau sakiau, pabaigus knyga lieka nemalonus jausmas. Ir pati tokios knugos vertė yra geriausiu atveju meh. Taigi.. Soriukas, Normanai, bet meh. Gal nereikėjo...
Ir taip, aš suprantu, kad čia yra satyra at it's best, visiškai over-the-top lygyje, bet... Nu vistiek nelimpa, nepaisant klausimų, kuriuos ji iškelia ir atsakymų, kuriuos atsakai į tuos klausimus. Ir išvis, knyga, kuri tave priverčia džiaugtis genocidu, turi būt arba LOTR gerumo, arba jos gal išvis nereikia šiame pasaulyje. Amen. ...more
Gera knyga, jei nori sužinot ar išmokt kažką ir jei esi dar žalias fotografas, bet esi padaręs bent štukelę kadrų ir žodžiai "diafragma" ar "kintamo žGera knyga, jei nori sužinot ar išmokt kažką ir jei esi dar žalias fotografas, bet esi padaręs bent štukelę kadrų ir žodžiai "diafragma" ar "kintamo židinio objektyvas" jau neskamba baisiai. Paprasčiau sakant, knyga pradedantiesiems, bet kažką žinot ar suvokt jau reikėtų, nes ši knygą neturi jokio įvado ar supažindinimo su terminologija, tai tik praktinių patarimų rinkinys - bet visai visai geras. Vienintelis nepatikęs dalykas - erzinančiai didelis kiekis medinių bajeriukų. 9/10....more
It was all right. That's all I can say, because I've already forgotten what this book was about. Just a quick, decent, but unimpressive read. It was all right. That's all I can say, because I've already forgotten what this book was about. Just a quick, decent, but unimpressive read. ...more
Did you, by chance, ever hear of a certain man (or woman, or being) called Grim Reaper? Guess you did. And also i guess now you're secretly wondering,Did you, by chance, ever hear of a certain man (or woman, or being) called Grim Reaper? Guess you did. And also i guess now you're secretly wondering, why am I asking such a stupid and meaningless questions? Well, let me tell you why: because after finishing this book, I already feel like I'm about to meet him. No, not just meet him, but become best friends. Buddies. Pals. Chums, y'know.
This book - it is so jolly, so merry, so cute, that reports of Boko Haram or ISIS atrocities or WW2 inspired crimes against humanity simply fade away in obscurity when compared to Brockway's cute little page-turner. It's all just rainbows and unicorns and sunshines here. And tad too much dick jokes, but still, this book certainly offers a new perspective.
I mean, who cares if a couple (hundreds) of non-combatants were murdered somewhere in Africa, when, thanks to this book, you realize that you, he, she, your mother, your brother's cat - we're all basically fucked. One way, or another.
Wise people say that what is read, cannot be un-read, and now I know ze truth - besides "traditional" ways of dying, say, being turned into paste by a truck or hanging yourself or being forced to repeatedly listen to Justin Bieber, there are other, much more horrible ways of dying. Just look at this nice and calming list of what could possibly happen and kill us all to us in the near(est) future:
* agricultural bacteria exterminates all plant life - check; * genetically modified plants basically stop growing - check; * worldwide sterility - check; * "safe" "green" energy, like creating a supertornado to power local nuclear power plant - check; * supervolcano eruption - check; * megatsunami and ripple effects - check; * hypercane and wind speeds that can flay you - check; * nanotechnology fucking up us and everything - check; * biotechnology fucking up us and everything - check; * asteroids and extinction level events - check; * magnetic pole shifts, resulting into no protection from gamma rays, solar wind and shit - check; * an army of crazy automated fighter drones, capable of lying, cheating and feeding off corpses - non-check. Pheww, that was close, wasn't it? Just joking. It's, ummm... It's also a "check".
OK now, folks. It was nice to know you all, but it's time to make it short and simple. Now where did I put my gun? I quit!
P.s. - and if you've read some reviews, that this book is sexist, racist, homophobic and other nasty adjectives, be sure that it is written by some sterile, ultra politically-correct jerk: Toy Story is more racist and sexist than this book. ...more
Gera knyga, puikiai perteikianti įvykdyto nusikaltimo beprasmiškumą, bereikalingumą ir pačių nusikaltelių nykius, nevykusius gyvenimus, kurie, susijunGera knyga, puikiai perteikianti įvykdyto nusikaltimo beprasmiškumą, bereikalingumą ir pačių nusikaltelių nykius, nevykusius gyvenimus, kurie, susijungę kartu su asmenybės ir elgesio sutrikimais, galų gale juos atvedė į kartuves.
Patiko pats parašymo stilius - nors ir nėra glaustas, bet skaitosi lengvai, greitai, nėra jokių bereikalingų puošnygių ar įmantrumų, tačiau nepaisant to, pasaulis, įvykiai ir asmenys aprašyti labai išsamiai, tiksliai ir realistiškai.
Praktiškai privaloma knyga tiems, kas domisi nusikaltimo ar nusikaltėlio psichologija....more
Loading...
