Žemaitē

Žemaitē īr tauta (etnuosos), katra gīven Vakarū Lietovuo, daugoms Žemaitėjuo. Tēpuogė žemaitiu īr Klaipieduo, Vėlniou, kėtūs Lietovuos miestūs, ožrobežiou (Onglėjuo, Airėjuo, Ispanėjuo).

Žemaitē ruokoun žemaitiu kalba. Daugoms prieteliu īr katalikā, nuors žemaitē paskiausė vėsuo civilėzuotuo Euruopo prisijėmė krėkštiuonībė a ligė ton čiesa bova paguonīs.

Garsiausė žemaitē

• Sėmons Daukonts (Pėrmasis istuorėks, parašons Lietovuos istuorėjė lietovėškā).
• Žemaitė (Rašītuojė)
• Šatrėjės Ragana (Rašītuojė)
• Puovils Višėnskis (Žemaitiu ė lietoviu rašītuos, puolitėnis veikies).
• Muotiejos Valončė (Vīskops, blaivībės sājūdē organėzatuorios ė lietoviu kalbuos keravuotuos XIX omžiou).
• Mairuonis (Lietoviu romantėzma puoėts, parašes labā žīmiu kūrėniu kāp „Traku pėles“, „Lietova Brongi“ ė t.t.)
• Vītauts Mačiernis (Lietoviu ė žemaitiu puoets, pilosuops, pargoldītuos).
• Eugenijus Gentvilas (Euruopas Sājūngas Parlamenta narīs)
• Rolands Paksos (Bovės Lietovuos Prezidėnts)
• Gedėmins Vagnuorios (Bovės Lietovuos Premjers Mėnėstros).
• Dionėzos Puoška (XIX o. lietoviu ė žemaitiu rašītuos, kultūras vėikies).
• Sėmuons Stanevėčios (Vėins ėškeliausiu XIX o. Žemaitėjės kultūras vėikies, fuolklorists ė rašītuos).
• Ontans Kontrėms (Ginesa rekuordo knīnguo ėrašīts, kāp magtīngiauses barzduos torietuos vėsam svietė).
• Žėlvins Žvaguolis (Dainės, dėdlioujė dainu dalės - žemaitiu kalbuo)
• Aistė Smilgevičiūtė (Žemaitėjės ėr Lietovuos daininėnkė. Atleik fuolkluorėne mozėka, džiaza, popruoka).
• Tads Blėnda (Ons bova „svieta līgintuos“, atiminėdava torta ėš guobšū puonu ė padalindava prastiem žmuoniem).
• Ėgnos Končios (Fizėks, ėtnuografs)
• Edoards Vėlks (Akadėmėks, Matėmatiks, Akuonuomists)

Žemaitē gīventuoju sorašīmūs

Žemaitē senuobės gīvėntuoju sorašīmūs bova žīmėmė atskėrā nu lietoviu. Pavīzdiou, jau XVI omžiou Karaliaučiaus universiteta imatrikulēcėjės kninguo atskėrā bova irašuomė žemaitē (Samogitia) ė lietovē (Litvanus). 1887 m. Rosėjės imperėjės sorašīma čieso vėin tėktās Kauna gobernėjuo bova 444 921 žemaitiu tautībės prieteliu (lietoviu bova 574 853). Tou čieso Telšiūn miestė tarp 6205 prieteliu nebova alei vėina lietovė, bova žīdā (3080), žemaitē (1275) ė kėtė (1850). Tas bova ligė XX om. pradiuos, kumet Smetuonas Lietovuo bova priskėrtė pri lietoviu, nuors 1926 metu Tarību Sājongas gīvėntuoju sorašīmūs žemaitiu klasėfėkatuorios bova. 2003 metas žemaitiu tautibė deklarava kelė tūkstontē^{[rēk šaltėnė]} žemaitiu. Žemaitiu kuova ož sava tautibės iteisėnėma teisma kelio prasidiejė 2002 metās i tėnsas tuoliau. Sprėndėma žemaitiu bīluo prijėms Strasbūra teismos, katram žemaitiu bīla perdouta 2011 metās.

2011 m. vėsoutėnė Lietovuos sorašīma čieso 2169 prietelē deklarava žemaitiu tautībė, žemaitiu tautībė deklaravėns īr tēpuogė vėins 2011-2015 m. Lietovas savivaldībiu tarības nariū.

Šaltenē

• Žemaitē 1897 Carėnie Rosėjuo