Antrasis Seimas
Antrasis Lietuvos Respublikos Seimas – atstovaujamoji įstatymų leidybos institucija, išrinkta paleidus nesėkmingai dirbusį Pirmąjį Seimą. Dirbo dabartinės Maironio universitetinės gimnazijos Kaune patalpose.
Teisinis pagrindas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Antrasis Seimas buvo renkamas 1923 m. gegužės 12 – 13 d. Lietuvos ūkininkų sąjunga gavo 14, Lietuvos krikščionių demokratų partija – 14, Lietuvos darbo federacija – 12, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga – 16, Lietuvos socialdemokratų partija – 8, žydai – 7, lenkai – 4, vokiečiai – 2, rusai – 1 vietas.[2] Respublikos Prezidentu išrinktas Aleksandras Stulginskis.
Antrojo Seimo atstovų sudėtis frakcijomis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valstiečių liaudininkų frakcija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Ladas Natkevičius (vėliau – Feliksas Bacevičius)
- Kazys Grinius
- Konstantinas Kregždė
- Vincas Kvieska
- Ignas Lapinskas
- Nikodemas Radys
- Pranas Radzevičius (vėliau – Julius Švambarys)
- Aleksandras Tornau (vėliau – Kazimieras Ralys)
- Rapolas Skipitis
- Mykolas Sleževičius
- Jonas Staugaitis
- Antanas Sugintas
- Pranas Šlevė
- Zigmas Toliušis
- Vincas Zakarevičius (vėliau – Benediktas Šakys[3])
- Balys Žygelis
Krikščionių demokratų frakcija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Leonas Bistras
- Magdalena Galdikienė
- Emilija Gvildienė
- Juozas Eretas (vėliau – Petras Kalvelis)
- Mykolas Krupavičius
- Kazys Gurauskas (vėliau – Vincas Mieleška)
- Kazys Oleka
- Sikstas Riauka
- Zigmas Starkus
- Jonas Steponavičius
- Antanas Šmulkštys
- Antanas Tumėnas (vėliau – Juozas Sakalauskas, dar vėliau – Stasys Tijūnaitis)
- Juozas Dagilis (vėliau – Antanas Tylenis)
- Adomas Vilimas
Ūkininkų sąjungos frakcija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Adolfas Butkys (vėliau – Jonas Diržys)
- Eliziejus Draugelis
- Juozas Jaras
- Kazimieras Jokantas
- Petras Josiukas
- Liudas Laikūnas
- Feliksas Mikšys
- Vytautas Petrulis
- Steponas Rinkevičius
- Vincas Karoblis (vėliau – Bernardas Sakalauskas)
- Juozas Skyrius
- Justinas Staugaitis
- Stasys Šilingas
- Juozas Vailokaitis
Darbo federacijos frakcija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kazys Ambrozaitis
- Tadas Aleliūnas
- Viktoras Beržinskas
- Petras Jočys
- Antanas Staugaitis (vėliau – Vaclovas Kasakaitis)
- Andrius Kardišauskas
- Kalikstas Korsakas
- Pulgis Lumbis
- Pranas Viktoras Raulinaitis
- Kazys Šukys
- Jonas Valaitis
- Valentinas Žvirgždys
Socialdemokratų frakcija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kipras Bielinis
- Jurgis Daukšys
- Vincas Galinis
- Steponas Kairys
- Mečius Markauskas (vėliau – Vaitiekus Juchnevičius)
- Jonas Markelis
- Jeronimas Plečkaitis
- Liūda Purėnienė
Žydų frakcija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Simonas Rozenbaumas (vėliau – Juozas Bergeris)
- Ozeris Finkelšteinas
- Levas Garfunkelis
- Volfas Sulimas (vėliau – Izaokas Rafaelis Golcbergas)
- Joselis Kaganeumanas (vėliau – Berelis Abromavičius)
- Jokūbas Robinzonas
- Joselis Roginskis
Lenkų frakcija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vokiečių atstovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą](frakcijos nesudarė)
Rusų atstovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą](frakcijos nesudarė)
Seimo veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Krikdemams su valstiečiais liaudininkais sudarius koaliciją, kuri turėjo 56 iš 78 vietų, ministru pirmininku paskirtas Ernestas Galvanauskas. Tvirtinant vyriausybę pasirodė, kad LSDP liko vienintele opozicine partija. Birželio 19 d. Aleksandras Stulginskis vėl buvo išrinktas Lietuvos prezidentu. Trečiasis E. Galvanausko kabinetas buvo pernelyg margas, nepajėgė konstruktyviai dirbti, todėl po metų koalicija subyrėjo.
Krikščionys demokratai sudarė savą A. Tumėno vyriausybę, kuriai nesisekė nei vidaus, nei užsienio politikoje. 1925 m. vasario 4 d. vyriausybę sudarė Vytautas Petrulis. Didžiulį Lietuvos žmonių nepasitenkinimą sukėlė pradėtos derybos su Lenkija, tuo pripažįstant tarsi neegzistuojant Vilniaus klausimo.
Naują kabinetą 1925 m. rugsėjo 25 d. sudarė dr. Leonas Bistras. Nors krikdemai ir nesugebėjo išspręsti pagrindinių politinių klausimų, tačiau jų valdymo metu buvo išparceliuota 418 000 ha dvarų, 20 000 ūkininkų išskirstyti į viensėdžius, jiems suteikta 12 mln. Lt neprocentinių paskolų, įkurta ligonių kasa.
1926 m. Lietuvoje buvo 2124 pradžios mokyklos su 2987 mokytojais ir 116 562 mokiniais, 68 vidurinių. ir 48 aukštesniosios mokyklos su 1369 mokytojais ir 2302 mokiniais, įsteigtas Žemės bankas su 15 mln. Lt kapitalu.
Nepaisant sunkumų Antrajam Seimui, vieninteliam iš tarpukario seimų pavyko užbaigti įstatymu numatytą kadenciją.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos seimai | |
---|---|
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas | Seimelis | Abiejų Tautų Respublikos Seimas | Nebylusis Seimas | Ketverių metų seimas | Gardino seimas | |
Parlamentarizmo istorija Lietuvoje iki valstybės atkūrimo | |
Didysis Vilniaus Seimas | Rusijos imperijos Valstybės Dūma | Vilniaus konferencija | |
Lietuvos Respublikos Seimai nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940) | |
Steigiamasis Seimas | Pirmasis Seimas | Antrasis Seimas | Trečiasis Seimas | Ketvirtasis Seimas | |
Parlamento pakaitalai SSRS okupuotoje Lietuvoje | |
Liaudies Seimas | LSSR Aukščiausioji Taryba | Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas | |
Lietuvos Respublikos Seimai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (nuo 1990) | |
Atkuriamasis Seimas | 1992–1996 | 1996–2000 | 2000–2004 | 2004–2008 | 2008–2012 | 2012–2016 | 2016–2020 | 2020–2024 | 2024–2028 |