Antrasis Seimas

Antrojo Lietuvos Respublikos Seimo atidarymo posėdis 1923 m. birželio 5 d. Pirmoje eilėje sėdi, iš kairės: Kauno kunigų seminarijos rektorius Jonas Mačiulis-Maironis, Lietuvos stačiatikių metropolitas tėvas Eleferijus (Bogojavlenskis), Lietuvos vyriausiasis rabinas Šapiro (Avraham Duber Kahana Shapiro), už jų – Kaune akredituoti užsienio diplomatai. Salės pirmoje eilėje sėdi, iš kairės: Mykolas Sleževičius, Jonas Staugaitis, Zigmas Toliušis, Rapolas Skipitis, Kazys Grinius ir kt.

Antrasis Lietuvos Respublikos Seimas – atstovaujamoji įstatymų leidybos institucija, išrinkta paleidus nesėkmingai dirbusį Pirmąjį Seimą. Dirbo dabartinės Maironio universitetinės gimnazijos Kaune patalpose.

Teisinis pagrindas

Antrasis Seimas buvo renkamas 1923 m. gegužės 12 – 13 d. Lietuvos ūkininkų sąjunga gavo 14, Lietuvos krikščionių demokratų partija – 14, Lietuvos darbo federacija – 12, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga – 16, Lietuvos socialdemokratų partija – 8, žydai – 7, lenkai – 4, vokiečiai – 2, rusai – 1 vietas. Respublikos Prezidentu išrinktas Aleksandras Stulginskis.

Antrojo Seimo atstovų sudėtis frakcijomis

Antrojo Seimo sudėtis pagal priklausymą frakcijoms

Valstiečių liaudininkų frakcija

1. Ladas Natkevičius (vėliau – Feliksas Bacevičius)
2. Kazys Grinius
3. Konstantinas Kregždė
4. Vincas Kvieska
5. Ignas Lapinskas
6. Nikodemas Radys
7. Pranas Radzevičius (vėliau – Julius Švambarys)
8. Aleksandras Tornau (vėliau – Kazimieras Ralys)
9. Rapolas Skipitis
10. Mykolas Sleževičius
11. Jonas Staugaitis
12. Antanas Sugintas
13. Pranas Šlevė
14. Zigmas Toliušis
15. Vincas Zakarevičius (vėliau – Benediktas Šakys)
16. Balys Žygelis

Krikščionių demokratų frakcija

1. Leonas Bistras
2. Magdalena Galdikienė
3. Emilija Gvildienė
4. Juozas Eretas (vėliau – Petras Kalvelis)
5. Mykolas Krupavičius
6. Kazys Gurauskas (vėliau – Vincas Mieleška)
7. Kazys Oleka
8. Sikstas Riauka
9. Zigmas Starkus
10. Jonas Steponavičius
11. Antanas Šmulkštys
12. Antanas Tumėnas (vėliau – Juozas Sakalauskas, dar vėliau – Stasys Tijūnaitis)
13. Juozas Dagilis (vėliau – Antanas Tylenis)
14. Adomas Vilimas

Ūkininkų sąjungos frakcija

1. Adolfas Butkys (vėliau – Jonas Diržys)
2. Eliziejus Draugelis
3. Juozas Jaras
4. Kazimieras Jokantas
5. Petras Josiukas
6. Liudas Laikūnas
7. Feliksas Mikšys
8. Vytautas Petrulis
9. Steponas Rinkevičius
10. Vincas Karoblis (vėliau – Bernardas Sakalauskas)
11. Juozas Skyrius
12. Justinas Staugaitis
13. Stasys Šilingas
14. Juozas Vailokaitis

Darbo federacijos frakcija

1. Kazys Ambrozaitis
2. Tadas Aleliūnas
3. Viktoras Beržinskas
4. Petras Jočys
5. Antanas Staugaitis (vėliau – Vaclovas Kasakaitis)
6. Andrius Kardišauskas
7. Kalikstas Korsakas
8. Pulgis Lumbis
9. Pranas Viktoras Raulinaitis
10. Kazys Šukys
11. Jonas Valaitis
12. Valentinas Žvirgždys

Socialdemokratų frakcija

1. Kipras Bielinis
2. Jurgis Daukšys
3. Vincas Galinis
4. Steponas Kairys
5. Mečius Markauskas (vėliau – Vaitiekus Juchnevičius)
6. Jonas Markelis
7. Jeronimas Plečkaitis
8. Liūda Purėnienė

Žydų frakcija

1. Simonas Rozenbaumas (vėliau – Juozas Bergeris)
2. Ozeris Finkelšteinas
3. Levas Garfunkelis
4. Volfas Sulimas (vėliau – Izaokas Rafaelis Golcbergas)
5. Joselis Kaganeumanas (vėliau – Berelis Abromavičius)
6. Jokūbas Robinzonas
7. Joselis Roginskis

Lenkų frakcija

1. Viktoras Budzinskis
2. Boleslovas Liutikas
3. Vincas Rumpelis
4. Kazys Volkovickis

Vokiečių atstovai

(frakcijos nesudarė)

1. Rudolfas Kinderis
2. Augustas Rogalis

Rusų atstovai

(frakcijos nesudarė)

1. Aleksandras Timinskis
2. Jevtichijus Jerinas

Seimo veikla

Krikdemams su valstiečiais liaudininkais sudarius koaliciją, kuri turėjo 56 iš 78 vietų, ministru pirmininku paskirtas Ernestas Galvanauskas. Tvirtinant vyriausybę pasirodė, kad LSDP liko vienintele opozicine partija. Birželio 19 d. Aleksandras Stulginskis vėl buvo išrinktas Lietuvos prezidentu. Trečiasis E. Galvanausko kabinetas buvo pernelyg margas, nepajėgė konstruktyviai dirbti, todėl po metų koalicija subyrėjo.

Krikščionys demokratai sudarė savą A. Tumėno vyriausybę, kuriai nesisekė nei vidaus, nei užsienio politikoje. 1925 m. vasario 4 d. vyriausybę sudarė Vytautas Petrulis. Didžiulį Lietuvos žmonių nepasitenkinimą sukėlė pradėtos derybos su Lenkija, tuo pripažįstant tarsi neegzistuojant Vilniaus klausimo.

Naują kabinetą 1925 m. rugsėjo 25 d. sudarė dr. Leonas Bistras. Nors krikdemai ir nesugebėjo išspręsti pagrindinių politinių klausimų, tačiau jų valdymo metu buvo išparceliuota 418 000 ha dvarų, 20 000 ūkininkų išskirstyti į viensėdžius, jiems suteikta 12 mln. Lt neprocentinių paskolų, įkurta ligonių kasa.

1926 m. Lietuvoje buvo 2124 pradžios mokyklos su 2987 mokytojais ir 116 562 mokiniais, 68 vidurinių. ir 48 aukštesniosios mokyklos su 1369 mokytojais ir 2302 mokiniais, įsteigtas Žemės bankas su 15 mln. Lt kapitalu.

Nepaisant sunkumų Antrajam Seimui, vieninteliam iš tarpukario seimų pavyko užbaigti įstatymu numatytą kadenciją.