Lietuvos sritis (1915–1918)
| Lietuvos sritis (1915–1918) vok. Verwaltungsbezirk Litauen | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Vokietijos imperija
| ||||||
| Regionas | Oberostas | ||||||
| Administracinis centras | Kaunas, Vilnius | ||||||
| Gyventojų | 1 928 123 (1916) | ||||||
| Plotas | 63 275 km² | ||||||
.png){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg)
- Apie Nacistinės Vokietijos suformuotą panašų administracinį vienetą žr. Lietuvos generalinė sritis.
Lietuvos sritis (vok. Verwaltungsbezirk Litauen) – vienas iš Vokietijos imperijos, Oberosto administracinių vienetų, sudarytas 1915 m. iš buvusios Kauno gubernijos. Srities ribos keitėsi kelis kartus. 1916 m. pabaigoje užėmė 63 275 km² plotą, buvo 1,928,123 gyventojai, gyventojų tankumas – 31 (gyv./km²).[1] Sritis ribojosi su Rytų Prūsija, Kuršo sritimi, Balstogės-Gardino sritimi, Varšuvos Generalgubernija ir Rusijos imperija.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Vokietijos imperija 1914–1915 m. užėmė dalį Rusijos imperijos vakarinių gubernijų, iš kurių suformavo karinį administracinį vienetą – Oberostą. Iš pradžių Oberostą sudarė šešios sritys (vok. Bezirke) dalinai suskirstytos pagal buvusias Rusijos imperijos gubernijų ribas: Balstogės sritis, Gardino sritis, Kuršo sritis, Lietuvos sritis, Suvalkų sritis ir Vilniaus sritis. 1916 m. rugsėjį iš Suvalkų ir Vilniaus sričių sudaryta Vilniaus-Suvalkų sritis, o lapkritį iš Balstogės ir Gardino sričių sudaryta Balstogės-Gardino sritis.
1917 m. kovą Vilniaus-Suvalkų sritis prijungta prie Lietuvos srities, kurios administraciniu centru tapo Vilnius (iki tol buvo Kaunas). 1918 m. sausį Lietuvos sričiai priklausančios Augustavo ir Suvalkų apskritys priskirtos vėl sudarytai Suvalkų sričiai. Vasarį prie Lietuvos srities prijungta Balstogės-Gardino sritis; Lietuvos sritis padalinta į dvi – Šiaurės Lietuvos (centras – Vilnius) ir Pietų Lietuvos (centras – Balstogė).
Po 1918 m. liepos Rytų fronto vadovybė formaliai panaikino Oberostą ir jo vietoje sukūrė du administracinius vienetus – Lietuvos sritį (paskelbta nepriklausoma vasario 16 d.) ir vadinamąją Baltijos valstybę (Kuršas, Lifliandija ir Estliandija). 1918 m. liepos 11 d. Lietuvos srityje buvo įkurta Lietuvos karalystė, kurios karaliumi buvo išrinktas Vilhelmas Urachas, tačiau karalystė oficialiai išbuvo iki 1918 m. lapkričio 2 dienos. Vokiečių administracija tikėjosi išlaikyti teritoriją reichui ir tik pralaimint karą, lapkričio 3 dieną vokiečių karinę administraciją leista pakeisti vokiečių civiline valdžia, lapkričio 9 d. leista sudaryti lietuvišką vyriausybę (vadovas Augustinas Voldemaras). Galutinai vokiečių armija išvesta 1919 m. birželio 16 d. Ostmarkė (auksinas) kaip pinigas galiojo iki lito įvedimo 1922 metais.
Apskritys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1917–1918 m. sričiai priklausiusios apskritys:
Kitos lietuviškos apskritys, priklausiusios kitu laikotarpiu:
| Apskritis | Laikotarpis | Centras |
| Jocių apskritis | 1915 | Jociai |
| Jonavos apskritis | 1916–1917 | Jonava |
| Joniškio apskritis | 1915–1917 | Joniškis |
| Jurbarko apskritis | 1915–1917 | Jurbarkas |
| Jūžintų apskritis | 1916–1917 | Jūžintai |
| Kalvarijos apskritis | 1915–1917 | Kalvarija |
| Kelmės apskritis | 1915–1917 | Kelmė |
| Merkinės apskritis | 1915–1917 | Merkinė |
| Plungės apskritis | 1915 | Plungė |
| Šiaulėnų apskritis | 1915 | Šiaulėnai |
| Šilalės apskritis | 1915 | Šilalė |
| Švėkšnos apskritis | 1915 | Švėkšna |
| Tauragės apskritis | 1918 | Tauragė |
| Varnių apskritis | 1915 | Varniai |
