Pereiti prie turinio

Turino karalių sąrašas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Turino sąrašo rekonstrukcinis modelis

Turino karalių sąrašas (kitaip Turino papirusas, Turino karališkasis kanonas) − Senovės Egipto XIII a. pr. m. e. datuojamas papirusas, kuriame buvo išvardinti apie 300 Egipto faraonų nuo Meno iki 17-os dinastijos pabaigos nurodant jų valdymo metus, mėnesius, o kartais net dienas. Tai vienintelis, patikimu laikomas, pilnas faraonų sąrašas iš Senovės Egipto laikų.

Turino papirusas užrašytas hieratiniu raštu XIII a. pr. m. e. faraono Ramzio II valdymo metu. Apie tai sprendžiama iš pagrindinėje (recto) pusėje esančių apskaitos ir mokesčių įrašų. Karalių sąrašas pateiktas kitoje papiruso pusėje. Šis sąrašas, matyt, buvo tik pagalbinė priemonė tam, kuris turėjo šį papirusą. Tikriausiai todėl sąrašas yra objektyvus ir pateikia svetimšalių hiksų valdymo faraonų vardus, kurie senovės egiptiečių buvo ignoruojami. Papirusas buvo nupjautas apatinėje dalyje ir jame turėjo būti išvardinti dar apie 30 faraonų iki Ramzio II laikų.

Turino papiruso sąraše atsispindi šiuolaikinis Egipto faraonų valdymo skirstymas karalių dinastijomis. III a. pr. m. e. paruoštos Maneto Egipto istorijos faraonų sąrašas tikriausiai buvo paremtas panašiu į Turino papirusą dokumentu. Turino papiruse specifiškai pažymėta, kad nuo Meno valdymo pradžios iki 8-os dinastijos pabaigos praėjo 955 metai ir 10 dienų. Nepaisant įrašų preciziškumo dokumento duomenys yra netikslūs ir tikriausiai paremti kurios nors šventyklos archyvų netiksliais duomenimis. Randama neatitikimų su kitais senoviniais dokumentais.

Skirtingai nuo Palermo akmens, kuriame priešdinastiniai faraonai tik išvardinti ir suskirstyti į Žemutinio ir Aukštutinio Egipto karalius, Turino papiruse priešdinastiniai faraonai minimi kaip dieviškos būtybės ir jiems priskirti labai ilgi valdymo laikotarpiai. Pavyzdžiui, Totas esą valdė Egiptą 7726 metus.

Turino sąrašą 1822 m. Deir el-Medinoje prie Tėbų rado senovės Egipto artefaktų ieškotojas, italas Bernardinas Drovetis. Originaliai papirusas, manoma, buvo 1,71 m ilgio ir 0,45 m pločio. Jį iš B. Drovečio įsigijo Turino Egipto muziejus Italijoje, tačiau vos tik atidarius atgabentą dėžę dokumentas rastas subyrėjęs į smulkius fragmentus. Kiek įmanoma, papirusas buvo rekonstruotas.

  • Alain Schnapp. World Antiquarianism: Comparative Perspectives. Getty Publications, 2014, p. 150
  • K. S. B. Ryholt, Adam Bülow-Jacobsen. The Political Situation in Egypt During the Second Intermediate Period, C. 1800-1550 B.C. Museum Tusculanum Press, 1997, p. 9−11
  • Encyclopaedia Britannica