Pereiti prie turinio

Vera Menčik

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vera Menčik

Vera Menčik, 1935 m.
Pilnas vardasVěra Menčíková
ŠalisČekijos vėliava Čekija
Gimė1906 m. vasario 16 d.
Maskva, Rusijos imperija
Mirė1944 m. birželio 27 d. (38 metai)
Londonas, Jungtinė Karalystė
Pasaulio čempionasPasaulio moterų šachmatų čempionė (19271944)

Vera Menčik (ček. Věra Menčíková; 1906 m. vasario 16 d. Maskvoje – 1944 m. birželio 27 d. Londone) – čekų ir britų šachmatininkė, pirmoji moterų pasaulio šachmatų čempionė. Pagal tautybę čekė. Iki 1921 m. gyveno Rusijoje. Po to išvyko į Didžiąją Britaniją. Pozicinio stiliaus šachmatininkė, gerai žaisdavo partijų pabaigas, gerai matydavo kombinacijas. Moterų varžybose Vera Menčik buvo lyderė. Bendras jos rezultatas moterų varžybose (+78, -1 =4).[1] Ji taip pat gana sėkmingai žaisdavo vyrų šachmatų turnyruose. Nuo jos „nukentėjo“ ir būsimasis pasaulio čempionas Maksas Euvė, bei S. Reševskis. [2]

Jos tėvas čekas Františekas Menčikas buvo gimęs Bystros nad Jizerou kaime Semilų rajone, Liberecų krašte, o motina Olga Illingworth (1885–1944) buvo britė.

Tėvas dirbo Rusijos imperijos aukštuomenės dvaruose valdytoju, o motina – dvarininkų vaikų aukle. Vera Menčik gimė 1906 m., Maskvoje, jos sesuo Olga, taip pat šachmatininkė (IV vieta 1935 m. pasaulio moterų čempionate Varšuvoje)[3], gimė ten pat 1907 m.

Kai Verai buvo devyneri, tėvas nupirko jai šachmatus ir pamokė žaisti. Ji pradžioje lankė mergaičių gimnaziją Maskvoje, vėliau sovietinę mokyklą. Paskutiniais jos lankymo metais šioje mokykloje buvo organizuotas šachmatų būrelis, kurį lankė ir Vera. Mokykloje buvo suorganizuotas šachmatų turnyras, kuris nepasibaigė, bet pagal turimus taškus jai 2–3 vietos buvo garantuotos.[4]

Po revoliucijos jos tėvas prarado turėtą nedidelę gamyklą, taip pat ir didelį namą Maskvoje, kuriame ir gyveno. Šeima suiro: tėvas grįžo į Bohemiją, o 1921 m. rudenį motina su dukterimis Vera ir Olga išvyko į Angliją, gyventi į Heistingsą (Anglija) pas savo motiną Mary Illingworth.[5]

Kadangi Vera tuo metu kalbėjo tik rusiškai, pradžioje ji nesiryžo lankyti Heistingso šachmatų klubo, bet 1923 m. kovo mėn. tapo klubo nare. Pradžioje ėmė šachmatų pamokas pas Džoną Drevitą (G.A.G. Drewitt), kuris ją supažindino su uždarųjų pradžių paslaptimis. Vėliau, atvykus į Heistingsą vengrų didmeistriui Gėzai Marociui tapo jo mokine. V. Menčik vėliau džiaugėsi, kad jai pasisekė turėti tokį trenerį, kaip G. Marocis:

„Jo pamokos ne tik sustiprino teorinius mano žaidimo pagrindus, bet ir suteikė būtinų idėjų.“[4]


1923 m. ji žaidė keliuose tarpmiestiniuose komandiniuose mačuose. 1923 m. gruodžio mėn. nusprendė dalyvauti Heistingso kalėdiniame (A grupėje 1-a klasė) turnyre, kur surinko tik 3,5 taško iš 9, užtat sužaidė lygiosiomis su tuometine Anglijos moterų čempione Edita Prais. Sekančiais metais, išvykus Gėzai Morociui į Ameriką, toliau treniravosi pas Dž. Drevitą.

Ji toliau lankė 5 kartus per savaitę Heistingso šachmatų klubą ir žaidė visuose galimuose turnyruose. Ir rezultatai pradėjo gerėti. 1925 m. žaidė du mačus su Edita Prais: pirmąjį mačą balandžio mėn. laimėjo (+2 –1 =2), o po dviejų mėnesių antrąjį – (+3 –2).[4]

1926 m. sausio mėn. ji laimėjo 1-ąjį D. Britanijos merginų atvirąjį čempionatą, o sesuo Olga užėmė trečiąją vietą. 1927 m. išlaikė šį titulą, o sesuo Olga užėmė 2-ąją vietą. Sekančiais metais dėl amžiaus nebegalėjo žaisti merginų čempionate, o sesuo Olga vėl užėmė 2-ąją vietą.[5]

Pasaulio moterų šachmatų čempionatai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vera Menčik

1927 m. FIDE pradėjo rengti moterų šachmatų pasaulio čempionatus]. Pirmasis čempionatas įvyko 1927 m. Londone, kartu su Šachmatų olimpiada. Vera Menčik šį čempionatą įtikinamai laimėjo, surinkusi 10,5 taško iš 11-kos galimų. Prie šachmatų olimpiadų buvo priderinti 19271939 m. vykę 7 moterų čempionato turnyrai. Ir visus juos laimėjo Vera Menčik.

Antrojo čempionato turnyras vyko 1930 m. Hamburge. Jame po dvi partijas žaidė penkios šachmatininkės. Pirma buvo Vera Menčik (6,5 iš 8), antra – Volf Kalmar (5,5), trečia – Genčel (4,5)

Trečiasis čempionatas vyko 1931 m. Prahoje. Jame dalyvavo tos pačios žaidėjos ir taip pat buvo žaidžiama po dvi partijas. Vera Menčik įtikinamai nugalėjo (8 iš 8), vėl antra – Volf Kalmar (4), trečia – Stivenson (3,5).

Ketvirtojo čempionato turnyras vyko 1933 m. Folkstone (Anglija). Jame dalyvavo 7 šachmatininkės, kurios žaidė po dvi partijas. V. Menčik vėl buvo pirma (12 iš 12), antra – Prais (7), trečia – Chilkrist (6,5).

1934 m. pavasarį Roterdame V. Menčik sėkmingai apgynė titulą mače su Vokietijos šachmatininke Graf-Stivenson (+3,-1).

Penktasis čempionatas 1935 m. vykęs Varšuvoje atnešė penktąją pergalę V. Menčik (9 iš 9), antra buvo Herlecka (6,5), trečia – Harum (6), ketvirta Veros Menčik sesuo Olga Menčik (5,5).

1937 m. Stokholme vykusiame šeštojo čempionato turnyre, dalyvavo 26-ios šachmatininkės iš 16-kos šalių. Turnyras vyko naudojant šveicariškąją sistemą (14 ratų). V. Menčik vėl laimėjo visas žaistas partijas, antra buvo Benini (10 iš 14), trečia – S. Graf-Stivenson ir Laubertė (Latvija) (po 9 taškus).

1937 m. birželio 26liepos 17 d. Zemeringe vyko antrasis pasaulio čempionato mačas tarp V. Menčik ir S. Graf. Vėl nugalėjo V. Menčik (+9, -2, =5).

1939 m. Buenos Airėse vykusiame septintajame čempionate dalyvavo 20 žaidėjų iš 18-kos šalių. V. Menčik, surinkusi 18 taškų iš 19 galimų, vėl tampa pasaulio čempione.[6]

Ji buvo pirmoji moteris aktyviai ir sėkmingai žaidusi vyrų šachmatų turnyruose (daugiau, kaip 50 turnyrų). Pirmos sėkmės sulaukė 1925 m. Stratforde prie Eivono (Vorikšyro) grafystė) I kategorijos vyrų turnyre (8 iš 11; 2 vieta). 1925–1926 m. Heistingso atsarginiame turnyre pasidalijo 1-2 vietas (5 tšk. iš 7). Pirmą kartą meistrų turnyre dalyvavo 1928 m. Skarbore (Šiaurės Jorkšyras), kur surinko 4,5 taško ir pasidalijo 7-8 vietas.[7] Nuolat žaisdavo Heistingso kalėdiniuose turnyruose (19231937; pradedant nuo 1929 m. – meistrų turnyre) ir Margeito turnyruose, (Kentas) (19351939).

Geriausi rezultatai vyrų turnyruose; 1926–1927, (rezervinis t-ras) – 1-oji vieta (6,5 iš 7) Čeltname (1928) ir Vusteryje (1934 (bendrasis turnyras – 1-oji vieta; Ramsgeitas (1929) -2-3 vietos su A. Rubinšteinu, pustaškiu mažiau už R. Kapablanką;[8] Londonas (1932) – 8-oji vieta; Mariboras (1934) – 3-ia vieta (5 tšk. iš 8)[9], Greit Jarmute (Norfolko grafystė) (1935) ir Montevideo (1939) buvo 3-ia.[1] Žaisdama su stipriausiais pasaulio šachmatininkais turnyruose (19201930) turėjo teigiamą rezultatą su M. Euve (+2, -1, =1) ir su S. Reševskiu (+1, =2)

Ji taip pat žaidė mačus su vyrais: 1937 m. pralaimėjo Znosko Borovskiui – 1 :3 (-2, =2); 1942 m. nugalėjo Ž. Mizesą – 6½ : 3½ (+4, -1, =5).[1]

Veros Menčik klubas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1929 m. Ji žaidė Paryžiuje ir Karlsbade. Būtent, Karlsbade buvo pradėtas vyrų žaidėjų pralaimėjusių V. Menčik sąrašas, kuris buvo žinomas, kaip „Menčik klubas“.

Yra keletas versijų, kaip tas klubas atsirado: Menčik buvo pakviesta dalyvauti turnyre, kuriame teko kovoti su tokiais elitiniais žaidėjais, kaip Kapablanka, Euvė, S. Tartakoveris ir A. Nimcovičius. Tai nustebino daugelį tuometinių meistrų. Tarp jų ir meistrą iš Vienos Albertą Bekerį (Albert Becker), kuris, girdint dalyviams, su pašaipa pasiūlė, kad jei kas nors pralaimėtų V. Menchik, jį reiktų įtraukti į „Menčik klubą“. Likimas taip lėmė, kad A. Bekeris 3-ąjame rate, pralaimėjęs V. Menčik ir tapo pirmuoju „Menčik klubo“ nariu. Vėliau klubo nariais tapo eilė žinomų šachmatininkų: Euvė, Reševskis, Sultan Khanas (Mir Sultan Khan), Džordžas Tomas (George Alan Thomas). Aleksanderis (Conel Hugh O’Donel Alexander, Kolė (Edgar Colle) ir Eitsas (Frederick Dewhurst Yates). Antroji: Chosė Luisas Barerasas (José Luis Barreras) 1980 m. žurnale Boletín Ajedrez Radio Rebelde N4 p. 64 pateikia kitokius Alberto Bekerio žodžius: „ Kai turnyras pasibaigė aš pasiūliau įkurti Veros Menčik klubą, kurio nariais būtų tiktai meistrai pralaimėjusieji moterų pasaulio čempionei.[10]

Tolesnis gyvenimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tapusi stipresne žaidėja, susidomėjo šachmatų populiarinimu ir mokymu: 1928 m. Heistingso šachmatų klube Vera skaitė paskaitas apie Prancūziškąją gynybą, rašė straipsnius apie šachmatus, žaidė simultanus.

Nuo 1930 m. ši veikla užėmė dalį jos gyvenimo. Gera galimybė tuo užsiimti susidarė 1931 m., kai Londone Bayswater Imperijos šachmatų draugijos klube, kuris tuo metu buvo Londono šachmatų centras, Vera Menčik tapo šachmatų trenere. Be to, ji dar tampa ketvirtinio šachmatų draugijos žurnalo (Social Chess Quarterly; 1930–1936) redaktoriaus pavaduotoja. Šachmatai tapo jos kasdieniniu gyvenimu. Nuo 1931 m. darbo dienomis nuomojosi butą Londone ir Londono šachmatų lygoje žaidė už Levishamą (Londono rajonas), o savaitgaliais grįždavo į Heistingsą, kur dalyvaudavo komandinėse varžybose, žaisdama už Heistingsą, ar Saseksą. 1934 m. pabaigoje ji atspausdino straipsnį apie šachmatų diagramų kortelių panaudojimą, treniruojant šachmatininkus, kas buvo naujiena tais laikais.

1934 m. Veros senelė Mary Illinswort pasimirė ir visa šeima persikėlė į Baysvoterį (Londono rajonas). Tačiau šachmatų nesumažėjo: ji ir toliau iki 1937 m. žaidė už Saseksą.

1935 m. Imperijos šachmatų draugijos klubas užsidarė, bet Šachmatų draugijos žurnalas ėjo toliau, nors nuo 1936 m. jis buvo spausdinamas, kaip Vudo (B.H. Wood) šachmatų žurnalo „Chess“ ketvirtinis priedas.

1937 m. Vera ištekėjo už Rufuso Stevensono (18781943). Nors jis 1919 m. ir buvo Kento šachmatų čempionu, bet geriau žinomas, kaip šachmatų administratorius. Daug metų buvęs Kento šachmatų draugijos sekretoriumi, 1938 m. tapo Didžiosios Britanijos šachmatų federacijos sekretoriumi. Vera po vedybų persikėlė į Londono priemiestį Klaphemą ir pradėjo žaisti už Kento komandą. Po vedybų jai buvo suteikta D. Britanijos pilietybė ir 1938 m. ji buvo pakviesta atstovauti Anglijai, mače su Olandija. 1939 metais tapo nacionalinio šachmatų centro Londone direktore. Tačiau didelės viltys sietos su šia šachmatų baze po metų žlugo, nes prasidėjus II pasauliniam karui, ji buvo subombarduota.

1943 m. pradžioje Veros vyras mirė, bet ji pasiliko tuose pat namuose Klaphame, tik pas ją atvyko motina ir sesuo Olga. 1944 m. birželio 26 d. namą sugriovė Vokietijos armijos paleista raketa ir visos trys: Vera, sesuo Olga ir jų motina žuvo.[11]

Praėjus 13 metų nuo jos mirties, kai 1957 m. prasidėjo Moterų šachmatų olimpiados, Veros Menčik vardas buvo įamžintas, pavadinus pagrindinį prizą jos vardu: dabar komandai nugalėtojai įteikiama Veros Menčik taurė.

  1. 1,0 1,1 1,2 Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 252. – ISBN 5-85270-005-3
  2. „Vera Menchik“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2019-05-04. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 9 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  3. Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 594. – ISBN 5-85270-005-3
  4. 4,0 4,1 4,2 „Nikolajus Minevas. Vera Menčik: Mano sėkmė šachmatų laukeliuose (autobiografija)“ (anglų). 1928. Suarchyvuota iš originalo 2013-08-05. Nuoroda tikrinta 2016 m. rugpjūčio 17 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  5. 5,0 5,1 „Prisimenant Verą Menčik (16-II-1906 27-VI-1944)“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-07-04. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 9 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  6. Шахматный словарь / гл. ред. Л. Я. Абрамов. – М.: Физкултура и спорт , 1964. – С. 155–156.
  7. „1928 m. Skarboro šachmatų turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. rugsėjo 9 d..
  8. „Ramsgate 1929“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2012-11-15. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 9 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  9. „Mariboras, 1934“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 9 d..
  10. „Chess Notes 3433 The Veros Menčik klubas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2014 m. gruodžio 27 d..
  11. „Britų šachmatininkės Veros Menčik biografija“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-08-09. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 9 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
Sporto pozicijos
Prieš tai:
Nebuvo
Pasaulio šachmatų čempionė
19271944
Po to:
Jelizaveta Bykova