Kijomizu šventykla
| Kijomizu šventykla | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| |
| Vieta |  Japonija
|
| Tipas | Kultūrinis |
| Kriterijus | ii, iv |
 Nuoroda
|
688 |
| Regionas** | Azija |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 1994 (18 sesija) |
  Kijomizu šventykla šalies/regiono žemėlapyje
| |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Kijomizu šventykla (jap. 清水寺 = Kiyomizu-dera, liet. Šaltinio šventykla) – nuo 798 m.[1] (kitų šaltinių teigimu – nuo 778 m.[2]) veikianti, viena seniausių iki šiol išlikusių budistinių šventyklų Kiote, Japonijoje. Įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą kaip vienas iš Senojo Kioto istorinių paminklų.[3]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šventykla įkurta 798 m. šiogūno Sakanoue no Tamuramaro įsakymu. Legenda teigia, kad Naros vienuolis vardu Enčinas (Enchin) susapnavo apie šventyklą, kurią reikia įkurti netoli šaltinio (jap. 清水 = kiyomizu). Vieną kartą būdamas Kiote prie kalvos, iš kurios trykšta šaltinis, Enčinas sutiko atsiskyrėlį, kuris pareiškė laukęs vienuolio atvykimo, o dabar turės ieškoti sau kitos vietos, nes čia įsikūrus šventyklai vieta taps labiau lankoma ir nebetinkama atsiskyrėliškam gyvenimui. Vienuolis toje vietoje iš medžio išdrožė dievybę Guanjin ir pastatė jai skirtą nedidelę šventyklėlę, kuri ir davė pradžią dabartinei Kijomizu šventyklai.[4]
Pastatuose istorijos eigoje ne kartą kilo gaisras. Po įvykusio 1629 m. šiogūnas Tokugava Iemicu 1633 m. įsakė šventyklą išplėsti ir perstatyti momojama stiliumi. Edo laikotarpiu netoli šventyklos kūrėsi prekybinis kvartalas.[5]
Šiuo metu šventykla yra veikianti, atvira lankytojams, gausiai lankoma turistų.
Struktūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šventykla pastatyta Otovos kalno papėdėje, prie tuo pačiu vardu žinomo trykštančio šaltinio. Iš viso šventyklą sudaro keliolikos pastatų kompleksas. Pagrindinis pastatas (Hon-dō) dominuoja visame komplekse ir išsiskiria tuo, kad dalis jo pastatyta ant aukštų polių. Vienoje pusėje įrengta atvira aikštelė, nuo kurios atsiveria miesto vaizdas. Be pagrindinio pastato kompleksui taip pat priklauso kelių mažesnių šventyklėlių pastatai (Taizan, Oku-no-in, Joju-in, Hosho-in), pagalbiniai statiniai (Amida-dō, Shaka-dō, Asakura-dō, Tamura-dō, Kyō-dō, Zuigū-dō), pagoda, varpinė (Shō-hō), keli vartai (Sai-mon, Niō-mon, Todoroki-mon).[6]
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
1908 m. atvirukas -
Pagrindinis pastatas ir pogoda -
Pagrindinio pastato interjeras -
Pagoda -
Varpinė -
Šaltinis -
Nuo šventyklos atsiverianti Kioto panorama
.jpeg)
_(7151258445)_(2).jpg)
.jpg)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Frédéric, L. (2005). Japan Encyclopedia. Harvard University Press, p. 533
- ↑ Learn about Kiyomizudera, kiyomizudera.or.jp
- ↑ Historic Monuments of Ancient Kyoto (Kyoto, Uji and Otsu Cities), UNESCO
- ↑ Martin, J. H., & Martin, P. G. (2012). Kyoto a Cultural Guide. Tuttle Publishing, p. 24–25
- ↑ Frédéric, L. (2005). Japan Encyclopedia. Harvard University Press, p. 533
- ↑ Mosher, G. (2005). Kyoto: A Contemplative Guide. Tuttle Publishing, p. 321–326.
