Sudargas
Sudargas | ||
---|---|---|
55°02′31″š. pl. 22°38′28″r. ilg. / 55.042°š. pl. 22.641°r. ilg. | ||
Apskritis | Marijampolės apskritis | |
Savivaldybė | Šakių rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Sudargo seniūnija | |
Gyventojų | 33 | |
Vikiteka | Sudargas | |
Istoriniai pavadinimai | lenk. Sudargi, rus. Сударги[2] |
Sudárgas – kaimas Šakių rajono savivaldybėje, kairiajame Nemuno krante, į vakarus nuo Jurbarko, kelių 184 Kiduliai–Ramoniškiai ir 3808 Slavikai–Sudargas kryžkelėje. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė Sudargo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (įrengta 1945 m.), Sudargo evangelikų liuteronų bažnyčia, kapinės, veikia Kidulių pagrindinės mokyklos skyrius (anksčiau – Sudargo Martyno Sederevičiaus pagrindinė mokykla), biblioteka, paštas (LT-71077), bendruomenės centras.
Į vakarus nuo Sudargo eina siena su Kaliningrado sritimi (Rusija). Prie Nemuno, 1 km ruože yra išlikę penki Sudargo piliakalniai (IV–XIV a.).
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sudargo pavadinimas kilęs nuo asmenvardžio Sudargas (asmenvardinis vietovardis). Nors Lietuvoje ir negausu vietovardžių, kurie remiasi pavardės vienaskaita, tačiau tokių pasitaiko (Kavarskas, Musteika, galbūt Birštonas). Žinomas ir istorinis asmuo, kurio vardu gyvenvietė pavadinta – tai Žemaitijos didikas Sudargas, kurį nuo 1308 m. mini kryžiuočių ordino kronikos.[3] Spėjama, kad čia buvo kilmingų lietuvių Sudargų rezidencija.[4]
Nuo 1724 m. kurį laiką miestelis vadinosi Jansborgu (šved. Jansborg – „Jono miestas“), miestelio teises išrūpinusio didiko Jono Mikalojaus Radvilos garbei.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Viduramžiais čia buvo vienas stipriausių krašto gynybos centrų kariaujant su teutonais, stovėjo žemaičių Sudargo pilis, kurią 1317 m. birželio 24 d. sudegino kryžiuočiai. Po to vietovė ilgam išnyko. Tik XVI a. pradžioje Lenkijos karalienei ir Lietuvos didžiajai kunigaikštienei Bonai ėmus kolonizuoti panemunę gyvenvietė ėmė augti.[5]
1561 m. minimas kaimas. 1724 m. Jonas Mikalojus Radvila (tuometinis Jurbarko seniūnas) išrūpino iš Ldk Augusto II miestelio teises, leista turėti turgų, rengti du prekymečius. 1748 m. pastatyta medinė Sudargo bažnyčia. 1792 m. gegužės 12 d. Stanislovas Augustas suteikė miesto teises ir herbą. 1795 m. Sudargas atiteko Prūsijai, vėliau – Lenkijai.
XIX a. 2-ojoje pusėje Sudargas buvo svarbus knygnešystės centras, didelis spaudinių srautas ėjo per kleboną Martyną Sederevičių. 1870 m. rugpjūčio 28 d. Sudargas neteko miesto teisių.[6] XIX a. pabaigoje jis minimas kaip Naumiesčio apskrities gyvenvietė Kidulių valsčiuje.[7]
2000 m. patvirtintas dabartinis Sudargo herbas. 2003 m. įkurtas Sudargo bendruomenės centras.[5] 2020 m. prie piliakalnių pradžios atidengta skulptūra rašytojui Dž. Selindžeriui ir jo romanui „Rugiuose prie bedugnės“ (aut. Nerijus Erminas). Iš Sudargo yra kilęs rašytojo prosenelis.[8] 2022 m. atidengta skulptūrinė kompozicija paminėti Melno taikos sutarties 600 m. jubiliejų. Paminklą (skulp. Saulius Kriščiukaitis) sudaro laiptai, įskilusi gotikinė arka, kalavijas ir skydai su Vyčiu bei Kryžiumi.[9]
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1561 m. | Jurbarko valsčius | ? |
–1870 m. | miestelis-valsčius | Naumiesčio apskritis |
1870–1915 m. | Kidulių valsčius | |
1919–1950 m. | Šakių apskritis | |
1950–1963 m. | Sudargo apylinkės centras | Šakių rajonas |
1963–1972? m. | Kidulių apylinkė | |
1976 m. | Slavikų apylinkė | |
1989 m. | Griškabūdžio apylinkė | |
1995– | Sudargo seniūnijos centras | Šakių rajono savivaldybė |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Demografinė raida tarp 1888 m. ir 2021 m. | ||||||||
1888 m.[10] | 1923 m.sur.[11] | 1959 m.sur.[12] | 1970 m.sur. | 1979 m.sur.[13] | 1982 m. | 1987 m.[14] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
932 | 257 | 119 | 91 | 71 | 70 | 72 | ||
1989 m.sur.[15] | 2001 m.sur.[16] | 2011 m.sur.[17] | 2021 m.sur.[18] | - | - | - | ||
77 | 85 | 35 | 33 | - | - | - | ||
|
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Serafinas Laurynas Kušeliauskas (1820–1889), Sudarge palaidotas knygnešys
- Martynas Sederevičius (1829–1907), Sudarge palaidotas kunigas ir knygnešys
- Bencion Grande (1891–1974), orientalistas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Сударги. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 31А (62) : Статика — Судоустройство. С.-Петербургъ, 1901., 904 psl. (rus.)
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 201–202
- ↑ Sudargas. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-01-29).
- ↑ 5,0 5,1 „Apie seniūniją - Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija“. seniunai.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-26. Nuoroda tikrinta 2016-04-26.
- ↑ Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr. 242, str. 189.
- ↑ Sudargi. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 548 psl. (lenk.)
- ↑ Šakių rajone atidengta skulptūra rašytojui J. Salingeriui ir jo „Rugiuose prie bedugnės“ lrytas.lt
- ↑ Šakių rajone, Sudarge, atidengiamas paminklas Melno sutarčiai 15min.lt
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Sudargas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 125
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sudargas. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 305 psl.
- Sudargo istorija ir kalendorius: 2001–2004 m. / Jonas Bosas. – Marijampolė: Ramona, 2001. – 64 p.: iliustr. – ISBN 9986-851-68-8
- Sudargas: kaimui – 465 metai (1539–2004) / Jonas Bosas. – Marijampolė: TeleSATpressa, 2004. – 72 p.: iliustr. – ISBN 9955-607-15-7
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sudargas
- Sudargo žemėlapiai Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Pervazninkai – 6 km Kiduliai – 10 km JURBARKAS – 12 km | ||||||||||
Ročiškiai – 5 km Slavikai – 12 km |
|