Kamilė | Bukinistė's Reviews > Sidro namų taisyklės

BRAVO BRAVO BRAVISSIMO!

Turbūt ne veltui Sidro Namų Taisykles taupiau, kaip paskutinę turimą Irvingo knygą savo lentynoje. Nes - o, vaikyti, kaip buvo gerai! Tik jums linkiu nieko nelaukti - imti, imti ir skaityti, ypač jei mėgstat šį autorių, tai Sidro Namų Taisyklės - išvis creme de la creme, na pati pati! Net romano vertėja yra sakiusi, kad jai - tai pati geriausia autoriaus knyga. Ir (kol kas) negaliu nesutikti, nors, atrodė, kad ir Garpomanijos virusą juk buvau pasigavus.

Taigi, pasikartosiu, jei mėgstat Irvingą - ir ši neabejotinai patiks, kaip ir kitose autoriaus knygose, galime pastebėti atsikartojančius motyvus, autoriaus braižą. Ypatingai tą sugebėjimą nupiešti pasaulį vaiko akimis: ne tą naivų, ne tą šabloninį neišmanėlio, nepatyrusio žmogaus vaizdinį, bet tą tokį savitą, kitokio vaiko pasaulį. Su visiškai atvirkščia, nei mums įprasta pasulėžiūra, neklišiniu mąstymu, o dar, o dar visa ta ironija - visada laiku ir visada vietoj. Na neturiu kur prikibti, net puslapių skaičius, kurį drąsiai būtų galima sumažinti, man buvo pats tas, nes tiesiog - tiesiog taip gera buvo gyventi kartu su Homeru, su Larču ir su Melonija, su visais tais šarmingais, ryškiais ir beprotiškai realistiškais Irvingo personažais.

Na o nepaisant autoriaus meistriškumo kurti tokius literatūrinius paveikslus - ne mažiau įdomi ir nepatogi buvo ir knygos tema, ar tiksliau siužetas, neatsiejamas nuo amžino klausimo - kada vaisius motinos įsčiose yra žmogus? Ir net jei jums atrodo, kad atsakymą žinote, ši istorija tikrai privers susimąstyti apie visus savo „niekada“, privers suabejoti savo įsitikinimais ir nuostatomis. Nes šis romanas - provokuoja. Ši istorija - provokuoja geraja prasme, ir čia nerasite atsakymų, nes čia nėra teisių ir klystančių veikėjų, čia yra tik žmonės, gyvi, tikri, visokie žmonės su visokiais jų gyvenimų nutikimais.

Ryški, beprotiška, šarminga, drąsi - viena geriausių šiemet skaitytų!